|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Matą | Skyrius: |  | 3 |  |
| | Evangelija pagal Matą | | | | | | DANGAUS KARALYSTĖS SKELBIMO PRADŽIA
Pasakojamoji dalis | | | | | Mt 3 | Jėzaus krikštas 13 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. 14 Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ 15 Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. Tada Jonas sutiko. 16 Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. 17 O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Mt 3,1: Anomis dienomis pagal Biblijos stilių – tam tikras jungtukas arba įžanginis posakis kokiam iškilmingam naujam pasakojimui. Jis visiškai nenusako konkretaus laiko ir anaiptol nerodo, kad naujojo pasakojimo veiksmas prasideda ten, kur pasibaigė pirmesnysis. | | 2 | Mt 3,2: Atsivertimas – pažodžiui būtų mąstysenos pakeitimas. Jau ST, ypač nuo Jeremijo laikų, šiuo žodžiu nusakomas gyvenimo krypties pakeitimas. Tai besąlyginis grįžimas prie sandoros Dievo. Jonas, paskui ir Jėzus, reikalauja atsivertimą įrodyti darbais.
Dangaus karalystė reiškia Dievo karalystę. Žydai vengdavo minėti Dievo vardą ir keisdavo jį dangumi. NT Dievo (dangaus) karalystė suprantama kaip vidinis Dievo viešpatavimas žmonių sielose antgamtine malone. Šis viešpatavimas plėtojasi žemėje, regimojoje Bažnyčioje, ir pasiekia tobulumą amžinajame gyvenime. Į Dievo karalystę įžengiame atgaila ir dvasiniu atgimimu (žr. Jn 3,3 ir toliau).
| | 3 | Mt 3,6: Krikštijimas vandeniu, kaip dvasinio apsivalymo simbolis, buvo žinomas kai kuriose senovės religijose. Jono krikštas buvo ne vien atgailos ženklas, bet ir apeiga, kuria žmonės įsijungdavo į ateisiančio Mesijo bendriją. Ši apeiga dar nebuvo sakramentas, tačiau turėjo tikro pašventinimo savybių. | | 4 | Mt 3,7: Fariziejai, sadukiejai – žr. Žodynėlį. Sadukiejams priklausė daugumas aukštųjų dvasininkų ir tautos seniūnų, o fariziejams – žemesniųjų dvasininkų ir Šventojo Rašto aiškintojų. | | | | | Paralelinės vietos: | | Mt 3,1-12: Mk 1,1-8;Lk 3,1-18;Jn 1,19-20; | | Mt 3,13-17: Mk 1,9-11;Lk 3,21-22;Jn 1,29-34; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 3 | |
|
|
|
|
