|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Matą | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Evangelija pagal Matą | | | | | Mt 2 | Bėgimas į Egiptą ir buvimas Egipte 13 Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“. 14 Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. 15 Ten jis prabuvo iki Erodo mirties,[i8] kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų. Jėzus sugrįžta į Nazaretą 19 Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo per sapną Juozapui Egipte 20 ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauk į Izraelio kraštą, nes jau mirė tie, kurie tykojo kūdikio gyvybės“. 21 Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio žemę. 22 Išgirdęs, jog Archelajas[i11] valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį 23 ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: Jį vadins Nazariečiu.[i12] | | | | | Išnašos: | | 1 | Mt 2,1: Išminčiai – kartu dvasininkai ir astrologai, manoma, iš Irano (Persijos), kur klestėjo žvaigždžių stebėjimo menas. – Užtekant, arba Rytuose. | | 2 | Mt 2,2: Rytuose karalius ne tik sveikindavo, bet ir garbindavo, parpuolę ant žemės. | | 3 | Mt 2,3: Erodas apstulbo, išgirdęs apie gimusį pretendentą į jo sostą, o jeruzaliečiai nusigando, žinodami karaliaus žiaurumą visiems varžovams. | | 4 | Mt 2,5: Kitas Betliejus buvo Galilėjoje. | | 5 | Mt 2,6: Šventasis Raštas gerus valdovus vadina tautos ganytojais. | | 6 | Mt 2,9: Mt tą žvaigždę aprašo kaip stebuklingą, natūraliomis priežastimis neišaiškinamą. Vis dėlto kai kurie Šventojo Rašto tyrinėtojai mato joje retą Jupiterio ir Saturno konjunkciją, dėl kurios abi šios planetos kartu švietė kaip nauja ryški žvaigždė. Tokia konjunkcija iš tiesų yra įvykusi 7 m. prieš Kristų, t. y. faktiniais Kristaus gimimo metais. Per Babilonijos tremtinius kadaise galėjo būti pasiekusi Persiją pranašystė apie žvaigždę, kilsiančią iš Jokūbo (žr. Sk 24,17). | | 7 | Mt 2,11: Į namus ... Iš čia matyti, kad piemenys nepaliko Šventosios Šeimos tvarte (žr. Lk 2), bet priglaudė savo namuose. Auksas, smilkalai, mira populiarios dovanos Artimųjų Rytų tautose. Bažnyčios tėvai ir Liturgija čia įžiūri simboliką: auksas Jėzui kaip karaliui, smilkalai – kaip Dievui, mira – kaip mirtingam žmogui (žr. Lk 23,53 paaišk.). | | 8 | Mt 2,15: Karalius Erodas Didysis mirė 4 m. prieš Kristų, taigi Jėzus yra gimęs pora metų anksčiau, maždaug į pabaigą 7-ųjų metų prieš krikščioniškosios eros pradžią (žr. paaiškinimus prie Lk 2,1-2). Senovės rašytojai mažai tesirūpino kalendoriniu tikslumu, todėl pagal jų raštus ne iš karto pavyksta nustatyti įvykių datas. | | 9 | Mt 2,16: Žydų nekenčiamas kaip svetimtautis (buvo idumietis), Erodas nuolat būgštavo dėl savo ateities. Kūdikių išžudymas – viena iš daugelio Erodo žiaurybių (jis buvo nužudęs ne tik daugybę politinių priešų, bet ir savo uošvę, du sūnus ir mieliausiąją iš žmonų – turėjo dar devynias). | | 10 | Mt 2,18: Jeremijo pranašystėje mirusi Rachelė, laikyta šiaurinių žydų giminių motina, rauda į Babiloniją ištremiamų (586 m. prieš Kristų) izraelitų. Betliejus: Rachelės palaidojimo vieta. Rama: ištremiamųjų rinkimosi vieta (Jer 40,1). | | 11 | Mt 2,22: Archelajas valdė nuo 4 m. prieš Kristų iki 6 m. po Kristaus. | | 12 | Mt 2,23: Nazariečiais (nazorėjais), vėliau semitų kalbose buvo vadinami Kristaus sekėjai – krikščionys. Evangelijos dažnai vadina Jėzų Nazariečiu su tam tikra užuomina į ST asketus nazirus. Lygindami du Jėzaus kūdikystės aprašymus evangelijose, randame, kad Mt 2 pasakojamieji įvykiai įsiterpia tarp vaikelio Jėzaus paaukojimo šventykloje ir galutinio jo gimdytojų sugrįžimo į Nazaretą, apie kuriuos kalba Lk 2,22-38 ir 2,39-40. Toliau Mato evangelijos pagrindinė tema bus Dievo karalystės įsigyvenimas žmonėse. Izraelitų papročiu vengdamas minėti Dievo vardą, evangelistas ją vadina dangaus karalyste. Dievo karalystės paslapčių dėstymas protarpiais supinamas su istoriniu pasakojimu apie Jėzaus darbus, stebuklus, keliones. Pabaigoje visą Kristaus mokymą apvainikuoja pamokslas apie Paskutinį teismą ir amžinąją Dievo karalystę danguje, o jo, kaip Atpirkėjo, veiklos viršūne tampa kančia, mirtis ir prisikėlimas.
| | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
