|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 12 | |
| Evangelija pagal Matą | | | Mt 12 | Jėzus ir fariziejai 1 Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 2 Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama“. 3 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? 4 Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 5 Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? 6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų. 8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“. 9 Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. 10 Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ 11 Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! 12 O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną“. 13 Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 14 Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti. Jėzus – „Jahvės tarnas“ | | | Išnašos: | 1 | Mt 12,23: Dovydo Sūnumi išrinktoji tauta vadino laukiamąjį išgelbėtoją – Mesiją. | 2 | Mt 12,27: Jūsų sekėjai – pažodžiui jūsų sūnūs. | 3 | Mt 12,29: Kristus nugali blogio galiūną – piktąją dvasią, išplėšdamas iš jo valdžios apsėstuosius ir nusidėjėlius. | 4 | Mt 12,31: Didžiausia nuodėmė Šventajai Dvasiai – tai piktavalis priešinimasis pažintai tiesai. Pikta valia daro negalimą atsivertimą ir atleidimą. | 5 | Mt 12,38: Reikalaujama nepaprasto stebuklo, kuris įrodytų Jėzaus pasiuntinybę: Jėzus pažada didįjį savo prisikėlimo stebuklą. | 6 | Mt 12,39: Prie Sinajaus kalno Dievas buvo sudaręs sandorą su savo išrinktąja tauta. Kai izraelitai nusikalsdavo netikėjimu, pagonių dievaičių garbinimu, pranašai juos kaltindavo neištikimybe, tiesiog svetimavimu. Tą žodį ir Jėzus čia vartoja. | 7 | Mt 12,40: Miręs Jėzus bus palaidotas ir prisikels tik trečią dieną. | 8 | Mt 12,41: Ninevė – senovės Asirijos sostinė (žr. ST Jonos knygą). | 9 | Mt 12,42: Pietų (Sabos) karalystė užėmė Arabijos pusiasalio pietvakarius; jos sostinė – Magibo miestas. Sabos karalienė buvo atvykusi pasiklausyti išmintingų karaliaus Saliamono kalbų (žr. 1 Kar 10,1-10). | 10 | Mt 12,46: Broliai senovės žydų kalboje, kuri apskritai negausi sąvokų, reiškia visus artimesniuosius giminaičius, visų pirma – pusbrolius ir pusseseres (žr. Mt 13,54-56 paaišk.). | 11 | Mt 12,50: Švč. Marija buvo Jėzui dvejopai brangi: ir kaip jo gimdytoja, ir kaip tobuliausia dangiškojo Tėvo valios vykdytoja. | | | Paralelinės vietos: | | Mt 12,1-14: Mk 2,23-28;Lk 6,1-5; | | Mt 12,22-30: Mt 9,32-34;Mk 3,23-30; 9,40;Lk 11,14-23; | | Mt 12,31-37: Mt 7,16-20;Lk 12,10; 6,43-45; | | Mt 12,38-42: Mk 8,11-12;Lk 11,29-32; | | Mt 12,43-45: Lk 11,24-26; | | Mt 12,46-50: Mk 3,31-35;Lk 8,19-21; | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 12 | |
|
|
|
|