BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 20 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 12

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 12

Jėzus ir fariziejai

1 Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 2 Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama“. 3 Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? 4 Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 5 Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? 6 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! 7 Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8 Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“.

9 Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. 10 Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti) : „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ 11 Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! 12 O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną“. 13 Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. 14 Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.

Jėzus – „Jahvės tarnas“ 15 Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, 16 bet įspėdavo, kad jo negarsintų. 17 Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:

18 Štai mano išrinktasis tarnas,

mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela.

Aš suteiksiu jam savo Dvasią,

ir jis skelbs tautoms teisingumą.

19 Jis nesiginčys, nešauks,

ir negirdės niekas gatvėse jo balso.

20 Jis nenulauš palūžusios nendrės

ir neužgesins gruzdančio dagčio,

kol nenuves į pergalę teisingumo;

21 o jo vardas teiks viltį tautoms.

Belzebulas

22 Kartą pas Jėzų atvedė apsėstąjį, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus pagydė jį, tada šis prakalbo ir praregėjo.

23 Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: „Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!“[i1] 24 Tai išgirdę, fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo galia“. 25 Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys. 26 Jeigu tad šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tuomet galėtų išsilaikyti jo karalystė? 27 Jeigu jau aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai?! Todėl jie bus jūsų teisėjai.[i2] 28 Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

29 Argi gali kas nors įsilaužti į galiūno namus ir pasiglemžti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno?! Tik tada jis apiplėš jo namus.[i3]

30 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto“.

Nuodėmės Šventajai Dvasiai

31 „Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus atleistas.[i4] 32 Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime.

33 Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant netikusį ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių. 34 Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk burna kalba tai, ko pertekusi širdis. 35 Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. 36 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. 37 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“.

Jonos ženklas

38 Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai ėmė reikalauti: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą“.[i5] 39 Jis atsakė: „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas.[i6] 40 Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.[i7] 41 Ninevės[i8] gyventojai teismo dieną kelsis drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona. 42 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas“.[i9]

Nelabojo sugrįžimas

43 „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. 44 Tada ji sako: 'Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau'. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. 45 Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“.

Jėzaus giminaičiai

46 Jam tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai[i10] stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. 47 O kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti“. 48 Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ 49 Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! 50 Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.[i11]

  
Išnašos:
1Mt 12,23: Dovydo Sūnumi išrinktoji tauta vadino laukiamąjį išgelbėtoją – Mesiją.
2Mt 12,27: Jūsų sekėjai – pažodžiui jūsų sūnūs.
3Mt 12,29: Kristus nugali blogio galiūną – piktąją dvasią, išplėšdamas iš jo valdžios apsėstuosius ir nusidėjėlius.
4Mt 12,31: Didžiausia nuodėmė Šventajai Dvasiai – tai piktavalis priešinimasis pažintai tiesai. Pikta valia daro negalimą atsivertimą ir atleidimą.
5Mt 12,38: Reikalaujama nepaprasto stebuklo, kuris įrodytų Jėzaus pasiuntinybę: Jėzus pažada didįjį savo prisikėlimo stebuklą.
6Mt 12,39: Prie Sinajaus kalno Dievas buvo sudaręs sandorą su savo išrinktąja tauta. Kai izraelitai nusikalsdavo netikėjimu, pagonių dievaičių garbinimu, pranašai juos kaltindavo neištikimybe, tiesiog svetimavimu. Tą žodį ir Jėzus čia vartoja.
7Mt 12,40: Miręs Jėzus bus palaidotas ir prisikels tik trečią dieną.
8Mt 12,41: Ninevė – senovės Asirijos sostinė (žr. ST Jonos knygą).
9Mt 12,42: Pietų (Sabos) karalystė užėmė Arabijos pusiasalio pietvakarius; jos sostinė – Magibo miestas. Sabos karalienė buvo atvykusi pasiklausyti išmintingų karaliaus Saliamono kalbų (žr. 1 Kar 10,1-10).
10Mt 12,46: Broliai senovės žydų kalboje, kuri apskritai negausi sąvokų, reiškia visus artimesniuosius giminaičius, visų pirma – pusbrolius ir pusseseres (žr. Mt 13,54-56 paaišk.).
11Mt 12,50: Švč. Marija buvo Jėzui dvejopai brangi: ir kaip jo gimdytoja, ir kaip tobuliausia dangiškojo Tėvo valios vykdytoja.
  
Paralelinės vietos:
Mt 12,1-14: Mk 2,23-28;Lk 6,1-5;
Mt 12,22-30: Mt 9,32-34;Mk 3,23-30; 9,40;Lk 11,14-23;
Mt 12,31-37: Mt 7,16-20;Lk 12,10; 6,43-45;
Mt 12,38-42: Mk 8,11-12;Lk 11,29-32;
Mt 12,43-45: Lk 11,24-26;
Mt 12,46-50: Mk 3,31-35;Lk 8,19-21;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 12