|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Matą | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Evangelija pagal Matą | | | | | | JĖZAUS GIMIMAS IR KŪDIKYSTĖ | | | | | Mt 1 | Stebuklingas įsikūnijimas 18 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. 19 [i3]Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 20 Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. 21 Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. 22 Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: 23 Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. 24 Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. | | | | | Išnašos: | | 1 | Mt 1,1: Vardas Jėzus (gr. Iesus, hebr. Ješua) reiškia Dievas yra išgelbėjimas – Dievas gelbėtojas. Žodis Kristus nėra vardas, o pašaukimo ar pareigos titulas. Jis reiškia Dievo pašventintą ir kokiai misijai įgaliotą asmenį (gr. Christos, hebr. Mašiah – pateptasis). Kur šis žodis žymi pasiuntinybę, verčiame Mesiju, kur vartojamas kaip antras Jėzaus vardas, – Kristumi.
ST mesijas dažniausiai suprantamas kaip išrinktosios tautos išvaduotojas, dominuojančios kitoms tautoms Izraelio karalystės atkūrėjas, galingas žemiškas valdovas. NT mesijas – tai kūrėjas dvasinės Dievo karalystės, kurioje vyrauja antgamtinės malonės gyvenimas. Jėzus laiko save visos žmonijos gelbėtoju iš nuodėmės ir mirties vergovės, o ne žemišku vienos tautos vaduotoju.
| | 2 | Mt 1,17: Jėzaus protėvių sąrašas Mato evangelijoje yra simbolinio pobūdžio, schemiškai suskirstytas į tris dalis pagal tris istorinius laikotarpius: patriarchų (1,2-5), karalių (1,6-11) ir po ištrėmimo (1,12-16). Be abejo, jame suminėti ne visų žmogiškųjų Jėzaus protėvių vardai, o tik žymesniųjų, stengiantis pabrėžti Kristaus–Mesijo karališką kilmę iš Dovydo ir tuo patvirtinti ST pranašysčių išsipildymą. Iš genealogijoje minimų moterų – trys svetimšalės; ne visos paminėtos santuokos yra teisėtos. Tuo leidžiama suprasti, kad pasaulio Atpirkėjas atėjo ne vien žydų tautai ir nėra svetimas nusidėjėliams. | | 3 | Mt 1,19: Pagal Senojo Testamento nuostatus ir izraelitų papročius sužadėtuvės buvo tolygios teisinei santuokai, o per vestuves žmona tik būdavo parvedama į vyro namus. Vyras turėjo teisę atleisti parvestą ar dar neparvestą žmoną, duodamas jai skyrybų raštą, ir taip santuoka būdavo panaikinama (žr. toliau 5,31). Šiuo atveju Juozapas būtų turėjęs duoti Marijai formalų skyrybų dokumentą. | | 4 | Mt 1,25: Pažodžiui: Jis negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė ... Pagal biblinės kalbos stilių iki rodo vien tik tai, kaip buvo ligi to laiko, bet nieko nesako, kad vėliau būtų buvę kitaip. Suprantama, jog teisusis Juozapas mylėjo Šventosios Dvasios sužadėtinę Mariją tokia pagarbia, šventa meile, kad ir vėliau nebūtų išdrįsęs nė pagalvoti apie fizinį ryšį. | | | | | Paralelinės vietos: | | Mt 1,1-17: Lk 3,23-38; | | Mt 1,18-25: Lk 1,26-38;Lk 2,1-7; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 1 | |
|
|
|
|
