| Mk 3 | Padžiūvusios rankos pagydymas 1 Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. 2 Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti. 3 Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ 4 O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. 5 Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo. 6 Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais,[i1] kaip Jėzų pražudyti. Žmonių antplūdis 7 Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, 8 Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. 9 Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. 10 Mat jis buvo daugelį pagydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti. 11 Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ 12 Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų. Dvylikos apaštalų pašaukimas 13 Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį. 14 Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio 15 ir jie turėtų galią išvarinėti demonus. 16 Paskyrė Dvylika: Simoną, pavadinęs jį Petru; 17 Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadino Boanergės, tai yra „griaustinio vaikai“) ; 18 Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį 19 ir Judą Iskarijotą, kuris jį ir išdavė. Giminės nesupranta Jėzaus 20 Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. 21 Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis kaip galvos netekęs. Rašto aiškintojai šmeižia 22 Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“. 23 O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? 24 Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. 25 Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. 26 Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. 27 Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.[i2] Nuodėmės Šventajai Dvasiai 28 [i3]„Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; 29 bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. 30 Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“. Giminystė su Jėzumi 31 Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. 32 Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. 33 O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ 34 Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! 35 Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“. |
