BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 05 27 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 15

 Evangelija pagal Morkų
  
Mk 15

Jėzus Piloto teisme

1 Anksti rytą aukštieji kunigai su seniūnais ir Rašto aiškintojais bei visa teismo taryba, padarę sprendimą, surakintą Jėzų nuvedė ir perdavė Pilotui. 2 O Pilotas paklausė jį: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jis atsakė: „Taip yra, kaip sakai“.

3 Tuo tarpu aukštieji kunigai visaip jį skundė. 4 Tad Pilotas vėl klausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kokiais dideliais dalykais jie tave kaltina“. 5 Bet Jėzus daugiau nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi. 6 Per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo. 7 Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie sąmyšio metu buvo nužudę žmogų. 8 Susirinkusi minia pradėjo prašyti to, ką visuomet Pilotas darydavo. 9 Pilotas prabilo: „Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?“ 10 Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai jį buvo įskundę iš pavydo. 11 Tačiau aukštieji kunigai sukurstė žmones reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą. 12 Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: „O ką man daryti su žydų karaliumi?“ 13 Tie ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį!“ 14 Pilotas dar klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs?“ Tuomet jie pradėjo dar garsiau rėkti: „Ant kryžiaus jį!“ 15 Norėdamas įsiteikti miniai, Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti.

Patyčios ir nukryžiavimas

16 Kareiviai nusivedė Jėzų į rūmų kiemą, tai yra pretorijų, ir ten sušaukė visą kuopą. 17 Jie apvilko jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo jam erškėčių vainiką 18 ir pradėjo jį sveikinti: „Sveikas, žydų karaliau!“ 19 Jie daužė jam galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami neva garbino jį. 20 Prisityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais.

Tuomet [kareiviai] išvedė Jėzų nukryžiuoti. 21 Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – panėšėti jo kryžių.[i1] 22 Taip jie nuvedė Jėzų į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kįukolės vieta“. 23 Ten davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė. 24 Tuomet prikalė jį prie kryžiaus ir pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti. 25 Buvo trečia valanda,[i2] kai jį nukryžiavo. 26 Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas: „Žydų karalius“. 27 Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vieną iš dešinės, kitą iš kairės. (28)[i3]

29 Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas ją atstatai. 30 Gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“ 31 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. 32 Mesijas, Izraelio karalius, tegu dabar nužengia nuo kryžiaus, kad pamatytume ir įtikėtume“. Jį plūdo ir kartu nukryžiuotieji.

Jėzaus mirtis

33 Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos. 34 Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji,[i4] lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! 35 Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo“. 36 Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno,[i5] užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti“. 37 Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.[i6]

38 Tuo metu šventyklos uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios.[i7] 39 Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“

40 Ten buvo moterų, kurios žiūrėjo iš tolo; tarp jų Marija Magdalietė, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė. 41 Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos jį lydėjo ir jam tarnavo. Taip pat ten buvo daug kitų, kartu su juo atvykusių į Jeruzalę.

Nuėmimas nuo kryžiaus ir palaidojimas

42 Jau vakarui atėjus (kadangi buvo Prisirengimas, arba šabo išvakarės) , 43 atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. 44 Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs. 45 Patyręs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną. 46 Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė jį kapo rūsyje, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu. 47 Marija Magdalietė ir Marija, Jozės motina, matė, kur jis buvo palaidotas.

  
Išnašos:
1Mk 15,21: Aleksandras ir Rufas, spėjama, buvo žinomi Romos tikintiesiems, kuriems Morkus skyrė savo evangeliją.
2Mk 15,25: Trečia valanda – 9 val. ryto arba visas laikas nuo 9 iki 12 val. Iš Mt 27,45-46 ir Lk 23,44 matyti, kad Jėzus buvo nukryžiuotas vidudienį, o mirė apie 3 val. popiet.
3Mk 15,27: Tik kai kurie rankraščiai: Taip išsipildė Rašto žodis: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’.
4Mk 15,34: Eloji... – šie žodžiai yra aramėjiški.
5Mk 15,36: Perrūgusio vyno, arba acto.
6Mk 15,37: Atidavė dvasią, t. y. mirė.
7Mk 15,38: Perplyšo šventyklos uždanga – ženklas, kad pasibaigė Senojo Testamento laikai.
  
Paralelinės vietos:
Mk 15,1-15: Mt 27,1-2.11-26;Lk 22,66; 23,1-5.13-25;Jn 18,28-40; 19,4-16;
Mk 15,16-32: Mt 27,27-44;Lk 23,26.33-37;Jn 19,17-24;
Mk 15,33-41: Mt 27,45-56;Lk 23,44-49;Jn 19,25.28-30;
Mk 15,42-47: Mt 27,57-61;Lk 23,50-55;Jn 19,38-42;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MorkųSkyrius: 15