| Mk 13 | Apie pasaulio pabaigą 1 Jam išeinant iš šventyklos, vienas mokinių kreipiasi: „Mokytojau, tik pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“ 2 Jėzus jam atsakė: „Matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“. 3 Kai jis sėdėjo Alyvų kalne, priešais šventyklą, Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus atskirai nuo kitų klausė jį: 4 „Pasakyk mums, kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ 5 Jėzus pradėjo jiems aiškinti: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nesuklaidintų! 6 Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: 'Tai aš', ir daugelį suklaidins. 7 Išgirdę apie karus ir karų gandus, nenusigąskite. Reikia, kad tai įvyktų, bet dar ne galas. 8 Tauta pakils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus žemės drebėjimų, bus badmečių. Tokia bus kentėjimų pradžia. 9 Jūs sergėkitės: atidavinės jus teismams, plaks sinagogose, ir jūs turėsite dėl manęs stoti prieš valdytojus ir karalius, kad jiems liudytumėte. 10 Bet pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija. 11 Kai suėmę jus ves, nesirūpinkite iš anksto, ką kalbėsite. Kalbėkite, kas tą valandą bus jums duota, nes kalbėsite nebe jūs, o Šventoji Dvasia. 12 Brolis išduos nužudyti brolį, o tėvas – savo vaiką. Vaikai pakels ranką prieš gimdytojus ir juos žudys. 13 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“. Jeruzalės nuniokojimas 14 „Kai pamatysite sunaikinimo pabaisą stovint ten, kur jos neturi būti (skaitytojas teįsidėmi!) , tuomet, kas Judėjoje, tebėga į kalnus; 15 kas bus ant stogo, tenelipa žemėn ir teneeina ko nors pasiimti iš namų; 16 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 17 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 18 Melskite, kad tai neatsitiktų žiemą! 19 Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sukūrė, iki šiolei, ir daugiau nebebus. 20 [i1]Jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas žmogus.[i2] Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, jis sutrumpino tas dienas. 21 Jei tada kas nors jums sakytų: 'Štai čia Mesijas, štai ten', – netikėkite, 22 nes atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, mėgindami suvedžioti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius.[i3] 23 Todėl būkite apdairūs; aš jus iš anksto dėl visko įspėjau“. Žmogaus Sūnaus atėjimas 24 „Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, 25 žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 26 Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove.[i4] 27 Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių. 28 Pasimokykite iš palyginimo su figos medžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. 29 Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis[i5] jau arti, prie slenksčio. 30 Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta,[i6] kol visa tai įvyks. 31 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. 32 Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“.[i7] Raginimas budėti 33 „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! 34 Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. 35 Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, 36 kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių. 37 Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“ |
