|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Luką | Skyrius: |  | 23 |  |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | Lk 23 | Kryžiaus kelias 26 Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. 27 Jį lydėjo didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. 28 Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! 29 Ateis dienos, kai sakys: 'Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!' 30 Tada sakys kalnams: Griūkite ant mūsų! ir kalvoms: Pridenkite mus! 31 Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“[i5] 32 Kartu su juo buvo vedami žudyti du piktadariai. Nukryžiavimas ir patyčios 33 Atėję į vietą, kuri vadinasi „Káukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. 34 Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.[i6] 35 Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ 36 Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno[i7] 37 ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ 38 Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“.[i8] Gerasis nusikaltėlis 39 Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ 40 Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! 41 Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs“. 42 Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ 43 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“. Jėzaus mirtis 44 Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, 45 saulės šviesai užgesus. Šventyklos uždanga perplyšo pusiau. 46 O Jėzus galingu balsu sušuko: Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią. Ir su tais žodžiais numirė.[i9] 47 Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“ 48 Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.[i10] 49 Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė. Laidotuvės 50 Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, 51 kuris nebuvo pritaręs kitų teismo narių sprendimui ir poelgiui. Jis buvo kilęs iš žydų miesto Arimatėjos ir gyveno laukdamas Dievo karalystės. 52 Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. 53 Paskui nuėmė kūną nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kapo rūsyje, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.[i11] 54 Visa tai dėjosi Prisirengimo dieną, jau beprasidedant šabui.[i12] 55 Lydinčios moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, apžiūrėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas jo kūnas kape. 56 Sugrįžusios nuo kapo, jos paruošė kvepalų ir tepalų, o šabo dieną ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.[i13] | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 23,3: Pažodžiui: Tu sakai. | | 2 | Lk 23,7-23,9: Erodas nebuvo pagonis, bet žydų karaliaus Erodo Didžiojo sūnus ir žydų religijos išpažinėjas, tad buvo atvykęs į Jeruzalę Velykų šventėms. Jėzus nekalba su Krikštytojo žudiku. | | 3 | Lk 23,11: Apvilkdamas blizgančiu baltu drabužiu, kokius dėvėdavo karaliai, Erodas pasityčiojo iš Jėzaus karališkojo titulo, kurį tauta jam teikė. (Nusikaltėlius paprastai aprengdavo tamsiais drabužiais.) | | 4 | Lk 23,18: Kai kurie rankraščiai įterpia pagal Mt 27,15: Mat per šventes jis buvo pratęs paleisti vieną kalinį. | | 5 | Lk 23,31: Jei kankinamas Nekaltasis, tai kas bus su kaltaisiais?! | | 6 | Lk 23,34: Sakoma mesdami burtą, nes paprastai būdavo lošiama kauleliais. | | 7 | Lk 23,36: Acto, arba perrūgusio vyno, kuriuo kareiviai ir varguomenė gesindavo troškulį. | | 8 | Lk 23,38: Kai kuriuose rankraščiuose: užrašas graikų, lotynų ir hebrajų raidėmis (plg. Jn 19,20). | | 9 | Lk 23,46: Plg. Ps 30 (31),6. | | 10 | Lk 23,48: Luko evangelijoje Kristaus kančios aprašymas švelnesnis negu Mt ir Mk. Minia Jėzui nepriešiška, tik pasižiūrėti suėjusi; vienas iš piktadarių atsiverčia, ir Jėzus jam atleidžia, o pats miršta, atiduodamas dvasią Tėvui. Spėjama, kad kūdikystės ir kančios scenas Lukas yra aprašęs iš Švč. Marijos pasakojimų. | | 11 | Lk 23,53: Palestinoje dažniausiai būdavo laidojama olose – rūsiuose, kuriuos iškaldavo ar išrausdavo kokio nors kalno šlaite, tartum kambarėlį. Lavonas būdavo suvyniojamas į drobules su tepalais ir stipriai kvepiančiomis žolėmis (mira, alaviju). Anga užritama akmens plokšte. Turtingi žmonės įsirengdavo erdvų rūsį, kartais dar su priesieniu. Tokiame erdviame Juozapo Arimatiečio kape ir buvo palaidotas Jėzus. | | 12 | Lk 23,54: Šabas prasidėdavo nuo penktadienio saulėlydžio ir baigdavosi šeštadienio saulėlydžiu. Buvo paprotys šabo pradžiai uždegti žiburius, žvakes. Ir šiame tekste beprasidedant išreikštas žodžiu, tolygiu besušvintant. | | 13 | Lk 23,56: Kristaus mirties metais žydų Velykos, Nisano mėnesio 15 d., sutapo su šabu, todėl buvo dviguba šventė. Šiuos Evangelijos duomenis geriausiai atitinka 30-ieji krikšč. eros metai. Taigi dauguma tyrinėtojų tvirtina, kad Jėzus gimęs į pabaigą 7-ųjų metų prieš krikšč. erą, o miręs 30 krikšč. eros m. balandžio 7 d., turėdamas maždaug trisdešimt šešerius metus su puse. (Žr. NT chronologiją ir Lk 2,1-2 bei 3,1-2 paaiškinimus.) | | | | | Paralelinės vietos: | | Lk 23,1-7: Mt 27,1-2.11-14; | | Lk 23,13-25: Mt 27,15-26;Mk 15,6-15;Jn 18,38-19,16; | | Lk 23,26-32: Mt 27,31-34;Mk 15,20-23;Jn 19,17; | | Lk 23,33-39: Mt 27,35-43;Mk 15,24-32;Jn 19,17-24; | | Lk 23,39-43: Mt 27,44;Mk 15,32; | | Lk 23,44-49: Mt 27,45-56;Mk 15,33-41;Jn 19,25-37; | | Lk 23,50-56: Mt 27,57-61;Mk 15,42-47;Jn 19,38-42; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 23 | |
|
|
|
|
