Apie prisikėlimą iš numirusių

²⁷ Pas jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: ²⁸ „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. ²⁹ Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. ³⁰ Ją vedė antrasis, ³¹ paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. ³² Galiausiai mirė ir ta moteris. ³³ Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“

³⁴ Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, ³⁵ o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. ³⁶ Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai,^[i3] bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. ³⁷ O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. ³⁸ Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.

³⁹ Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“ ⁴⁰ Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>