| Lk 14 | Visko išsižadėjimas 25 Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: 26 „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys.[i2] 27 Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. 28 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą,[i3] pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. 29 Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: 30 'Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti'. 31 Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! 32 Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. 33 Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“. |
| 2 | Lk 14,26: Šv. Augustinas sako: Jei blogai myli, – nekenti; jei gerai nekenti, – myli. Tad savo artimuosius turime mylėti dėl Dievo, o jeigu jų meilė veda į pikta, kovoti su tokia nevertinga meile. Posakis laikyti neapykantoje – hebraizmas, reiškiantis atsižadėti. Lukas labiau už kitus evangelistus pabrėžia asketizmą, šeimos malonumų ir nuosavybės atsižadėjimą. |
