| Kun 5 | Ypatingi atnašų už nuodėmę atvejai 1 „Jei žmogus nusideda, būdamas prisaikdintas būti liudytoju ir nors gali paliudyti, nes matė ar iš kitur sužinojo apie dalyką, bet atsisako kalbėti ir užsitraukia kaltę; 2 arba paliesdamas bet ką nešvaraus, nors to ir nesuvokdamas, ar tai būtų lavonas nešvaraus žvėries, ar nešvaraus galvijo, ar nešvaraus roplio, jis tampa nešvarus ir užsitraukia kaltę; 3 arba kai jis, nors ir nesuvokdamas, paliečia žmogaus nešvarumą – bet kokį nešvarumą, dėl kurio tampa nešvarus, bet vėliau suvokia savo kaltę; 4 arba kai žmogus neapgalvotai ištaria lūpomis priesaiką geram ar blogam tikslui, – kaip žmonės kad yra įpratę prisiekinėti neapgalvotai, – ir vėliau suvokia savo kaltę dėl tokios priesaikos. 5 Kai jis suvokia savo kaltę bet kuriuo iš šių atvejų, išpažins nuodėmę, kuria nusidėjo. 6 Atves VIEŠPAČIUI kaip savo bausmę už nuodėmę, kuria nusidėjo, patelę iš avių kaimenės – avį ar ožką – kaip atnašą už nuodėmę. Kunigas atliks permaldavimą jo labui už jo nuodėmę. 7 Betgi jei jis neišgali atnašauti avies, tai atnašaus kaip bausmę už nuodėmę, kuria nusidėjo, du purplelius ar du balandžius – vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai. 8 Nuneš juos pas kunigą, o jis aukos pirma tą, kuris yra atnaša už nuodėmę, nusukdamas jam galvą prie kaklo, bet galvos nenukirsdamas. 9 Krauju atnašos už nuodėmę pašlakstys aukuro šoną, o likusis kraujas bus ištekintas prie aukuro papėdės. Tai atnaša už nuodėmę. 10 O antrąjį paruoš deginamajai aukai, kaip paprastai daroma. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista. 11 Betgi jei jis neišgali atnašauti dviejų purplelių ar dviejų balandžių, tai atnašaus už nuodėmę, kuria nusidėjo, dešimtadalį efos rinktinių miltų atnašai už nuodėmę. Nei aliejaus į juos nemaišys, nei smilkalų ant jų neužbarstys, nes tai yra atnaša už nuodėmę. 12 Atneš juos pas kunigą, o kunigas pasems jų saują kaip priminimo dalį ir pavers juos dūmais ant aukuro drauge su ugnies atnašomis VIEŠPAČIUI. Tai atnaša už nuodėmę. 13 Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui už bet kurią nuodėmę, kuria nusidėjo, ir jam bus atleista. Kaip ir javų atnaša, likusi miltų dalis priklausys kunigui“. Atlyginimo aukos 14 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 15 „Kai žmogus nusižengia ir nusideda netyčiomis, paglemždamas[i2] sau iš VIEŠPAČIUI pašvęstų atnašų, jis atves VIEŠPAČIUI kaip atnašą už kaltę[i3] iš kaimenės sveiką aviną, kurio vertę nustatys sidabro šekeliais pagal šventovės šekelį. Tai yra kaltės atnaša. 16 Atlygins ir už tai, kuo jis nusidėjo šventovei, pridėdamas prie jos penktadalį viršaus ir paduodamas kunigui. Kunigas atliks permaldavimą jo labui su kaltės atnašos avinu, ir jam bus atleista. 17 Kai žmogus, to nežinodamas,[i4] nusideda bet kuriam iš VIEŠPATIES įsakymų, darydamas tai, kas uždrausta, jis užsitraukia kaltę ir turi priimti už ją bausmę. 18 Jis atves pas kunigą iš kaimenės sveiką aviną pagal tavo nustatytą vertę kaip atnašą už kaltę. Kunigas atliks permaldavimą jo labui už klaidą, kuria jis netyčiomis suklydo, ir jam bus atleista. 19 Tokia yra atnaša už kaltę; tas žmogus tikrai buvo kaltas VIEŠPAČIUI“. 20 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 21 „Kai žmogus nusideda ir nusižengia VIEŠPAČIUI, pasielgdamas apgaulingai su artimu užstato ar skolos laidavimo reikalu arba vagyste, arba artimo apgavyste, 22 arba, radęs pamestą daiktą, melu išsigina; arba jei kreivai prisiekia dėl ko nors iš daugelio dalykų, kaip žmonės kad paprastai daro, ir nusideda, – 23 kai žmogus taip nusidėjo ir, suvokęs savo kaltę, sugrąžins, ką buvo įsigijęs vagyste ar apgavyste, ar jam patikėtą užstatą, ar daiktą, kurį jis buvo radęs, 24 ar bet kokį kitą daiktą, dėl kurio buvo kreivai prisiekęs, jis atlygins už patį daiktą ir pridės viršaus penktą dalį. Jo savininkui taip atsilygins, kai suvoks savo kaltę. 25 Tada jis atves pas kunigą kaip atnašą už kaltę VIEŠPAČIUI iš kaimenės sveiką aviną pagal tavo nustatytą vertę. 26 Kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje, ir jam bus atleista visa, kuo jis buvo užsitraukęs kaltę“. |
