BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 25 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Kunigų knygaSkyrius: 4

 Kunigų knyga
  
Kun 4

Aukos už nuodėmę. Už Vyriausiojo kunigo nuodėmę

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Sakyk izraeliečiams: kai žmogus nusideda[i1] netyčiomis bet kuriam iš VIEŠPATIES įsakymų, darydamas tai, kas uždrausta;

3 Jei pateptasis kunigas[i2] nusideda taip, kad kaltė krinta ant tautos, jis už nuodėmę, kuria nusidėjo, turi atnašauti sveiką jautį iš bandos kaip atnašą už nuodėmę VIEŠPAČIUI. 4 Jis atves jautį prie Susitikimo palapinės durų priešais VIEŠPATĮ ir uždės ranką jaučiui ant galvos. Jautis bus papjautas VIEŠPATIES akivaizdoje. 5 Tada pateptasis kunigas pasems jaučio kraujo ir įneš jį į Susitikimo palapinę. 6 Kunigas, padažęs pirštą kraujyje, pašlakstys juo septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje Šventovės užuolaidos link. 7 Kunigas pavilgys krauju ir kvapiųjų smilkalų aukuro, esančio VIEŠPATIES akivaizdoje Susitikimo palapinėje, ragus, o likusį jaučio kraują išpils prie papėdės deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo. 8 [i3]Išims visus atnašos už nuodėmę jaučio taukus: vidurius dengiančią riebiąją plėvę ir visus taukus, kurie yra ant vidurių; 9 abudu inkstus drauge su taukais, kurie yra ant jų prie paslėpsnių, ir kepenų lezgį, kurį išims kartu su inkstais, – 10 lygiai taip, kaip buvo išimta iš bendravimo aukos jaučio. Kunigas pavers juos dūmais ant deginamųjų aukų aukuro. 11 O jaučio odą ir visą jo mėsą drauge su galva, kojomis, viduriais ir išmatomis – 12 visas jaučio liekanas – jis išneš į švarią vietą už stovyklos, kur išpilami pelenai, ir sudegins ant laužo. Toje vietoje, kur išpilami pelenai, bus viskas sudeginta.

Už Izraelio bendruomenės nuodėmę

13 Jei visa Izraelio bendruomenė suklysta netyčia ir, bendrijai to net nejaučiant, padaro ką nors, kas pagal VIEŠPATIES įsakymus neturėtų būti daroma, ir užsitraukia kaltę, 14 tuomet, kai nuodėmė, kuria jie užsitraukė kaltę, paaiškėja, bendrija atnašaus jautį iš bandos kaip atnašą už nuodėmę ir atves jį priešais Susitikimo palapinę. 15 Bendrijos seniūnai uždės ranką jaučiui ant galvos VIEŠPATIES akivaizdoje, ir jautis bus papjautas priešais VIEŠPATĮ. 16 Pateptasis kunigas įneš jaučio kraujo į Susitikimo palapinę. 17 Kunigas, padažęs pirštą kraujyje, pašlakstys juo VIEŠPATIES akivaizdoje septynis kartus užuolaidos link. 18 Tada krauju pavilgys ragus aukuro, esančio VIEŠPATIES akivaizdoje Susitikimo palapinėje, o likusį kraują išlies prie papėdės deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo. 19 Visus jo taukus išims ir pavers juos dūmais ant aukuro. 20 Su šiuo jaučiu pasielgs lygiai taip, kaip pasielgė su jaučiu {kunigų} atnašos už nuodėmę; tą patį su juo padarys. Taigi kunigas atliks už juos permaldavimą, ir jiems bus atleista. 21 O patį jautį jis išgabens už stovyklos ir sudegins jį, kaip sudegino pirmąjį jautį. Tai yra bendrijos atnaša už nuodėmę.

Už bendruomenės vadų nuodėmę

22 Kai nusideda netyčia valdovas, darydamas ką nors iš tų dalykų, kurie pagal VIEŠPATIES, jo Dievo, įsakymus neturėtų būti daromi, ir pasijunta kaltas 23 ar jo padarytoji nuodėmė jam primenama, tuomet jis atves sveiką ožį kaip savo atnašą. 24 Uždės ranką ožiui ant galvos, ir ožys bus papjautas toje vietoje, kur pjaunamos deginamosios aukos VIEŠPATIES akivaizdoje. Tai atnaša už nuodėmę. 25 Tada kunigas paims savo pirštu atnašos už nuodėmę kraujo ir pavilgys juo deginamųjų aukų aukuro ragus, o jo likusį kraują išlies prie deginamųjų aukų aukuro papėdės. 26 Visus jo taukus jis pavers dūmais ant aukuro, kaip daroma su bendravimo aukos taukais. Taip kunigas padarys permaldavimą valdovo labui už nuodėmę, ir ji bus atleista.

Už paprasto žmogaus nuodėmę

27 Jei kas iš paprastų žmonių nusideda netyčiomis, darydamas ką nors iš tų dalykų, kurie pagal VIEŠPATIES įsakymus neturėtų būti daromi, ir pasijunta kaltas 28 ar vėliau jam primenama jo padarytoji nuodėmė, tuomet jis atves sveiką ožką, kaip savo atnašą už nuodėmę, kurią jis yra padaręs. 29 Jis uždės ranką ant galvos atnašai už nuodėmę, ir atnaša už nuodėmę bus papjauta deginamųjų aukų vietoje. 30 Tada kunigas paims savo pirštu jos kraujo ir pavilgys juo deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies prie aukuro papėdės. 31 Jis išims visus jos taukus, kaip išimami bendravimo aukos taukai, ir kunigas pavers juos dūmais ant aukuro, kad būtų malonus kvapas VIEŠPAČIUI. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui, ir jam bus atleista.

32 O jei atnaša, kurią jis atveda kaip atnašą už nuodėmę, yra avis, jis turi atvesti avelę be trūkumų. 33 Jis uždės ranką ant galvos atnašai už nuodėmę, ir ji bus papjauta toje vietoje, kur yra pjaunamos deginamosios aukos. 34 Tada kunigas paims savo pirštu jos kraujo ir pavilgys juo deginamųjų aukų aukuro ragus, o jos likusį kraują išlies prie aukuro papėdės. 35 Visi taukai bus išimti, kaip išimami bendravimo aukos avies taukai, ir kunigas pavers juos dūmais ant aukuro virš atnašų VIEŠPAČIUI ugnimi. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui už nuodėmę, kurią jis padarė, ir jam bus atleista“.

  
Išnašos:
1Kun 4,2: ... nusideda: nebūtinai nusižengdamas moraline prasme; nuodėmės sąvoka apėmė visus atvejus apeiginio netyrumo, kurį žmonės užsitraukdavo ne iš piktos valios, bet iš žmogiškos silpnybės, nežinojimo, užsimiršimo, neatsargumo ir pan.
2Kun 4,3: ... pateptasis kunigas: jo nusižengimas apeiginiams nuostatams ir įsakymams užtraukė bendrą kaltę žmonėms, kurių vardu jis eidavo Dievo akivaizdon. Atnaša už nuodėmę, arba auka nuodėmei atleisti. Auka yra veiksminga tik tam, kuris nusideda netyčiomis, t. y. be piktos valios įžeidžia Dievo šventumą. Auką turi lydėti nuodėmės išpažinimas (žr. Kun 5,5). Kunigiškasis tikėjimo kraitis neturi permaldavimo aukos už sąmoningai padarytą nuodėmę (žr. Sk 15,30; Žyd 5,2).
3Kun 4,8-4,12: Tik šventos ir gyvybinės dalys turi būti atnašaujamos; liekanos, būdamos suterštos atnašautojo nuodėme, turi būti sudegintos toliau nuo stovyklos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Kunigų knygaSkyrius: 4