BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Kunigų knygaSkyrius: 22

 Kunigų knyga
  
Kun 22

Aukų šventumas

1 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Pamokyk Aaroną ir jo sūnus, kad būtų rūpestingi su šventomis izraeliečių aukomis, kurias jie man pašvenčia, idant neišniekintų mano švento vardo. Aš esu VIEŠPATS. 3 Sakyk jiems: 'Per visas jūsų kartas, jei kuris nors iš jūsų palikuonių, būdamas nešvarus, prisiartintų prie šventųjų aukų, kurias izraeliečiai pašvenčia VIEŠPAČIUI, tas žmogus bus pašalintas nuo mano Artumo. Aš esu VIEŠPATS. 4 Niekas iš Aarono palikuonių, sergantis raupsų liga ar sėklos išsiliejimu, negali valgyti šventųjų aukų, kol netampa švarus. Be to, jei kas paliestų ką nors nešvaraus, tapusio nešvariu per numirėlį ar žmogų, turėjusį sėklos išsiliejimą, 5 ir jei kas paliestų kokį nors ropojantį gyvūną ir taip taptų nešvarus, ar kokį nors žmogų, nuo kurio palietimo taptų nešvarus, – kad ir koks būtų jo nešvarumas, – 6 toks asmuo bus nešvarus lig vakaro ir šventųjų aukų, nenuplovęs savo kūno vandeniu, nevalgys. 7 Saulei nusileidus, jis bus švarus. Tada galės valgyti šventųjų aukų, nes jos yra jo maistas. 8 Jis nevalgys nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvulio mėsos, kad per ją netaptų nešvarus. Aš esu VIEŠPATS. 9 Jie turi laikytis mano įpareigojimų, kad neužsitrauktų kaltės ir nenumirtų šventovėje už jos išniekinimą. Aš, VIEŠPATS, juos pašventinu.

10 [i2.]oks pašalietis nevalgys šventųjų aukų; joks kunigo įnamis ar samdinys nevalgys šventųjų aukų. 11 Bet vergas, kuris yra pirkta kunigo nuosavybė, gali jas valgyti; ir gimusieji jo namuose gali valgyti jo maistą. 12 Jei kunigo duktė ištekėtų už pašaliečio, ji nevalgys šventųjų aukų atnašos. 13 Bet jei kunigo duktė taptų našle ar būtų vyro atleista ir be palikuonių, ir sugrįžtų į tėvo namus, ji gali jas valgyti kaip savo jaunystėje. Joks pašalietis jų nevalgys.

14 Jei kas suvalgytų šventąją auką per neapsižiūrėjimą, jis turės atsilyginti kunigui už šventąją auką, pridėdamas penktadalį jos vertės. 15 Kunigai turi prižiūrėti, kad izraeliečiai neišniekintų šventųjų aukų, kurias jie atnašauja VIEŠPAČIUI, 16 ir, valgydami savo šventąsias aukas, neužsitrauktų kaltės, kuri reikalauja atnašos už kaltę, nes aš, VIEŠPATS, juos pašventinu'“.

Netinkamos atnašos aukoms

17 [i3]VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 18 „Kalbėk Aaronui, jo sūnums bei visiems izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai žmogus iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių Izraelyje, aukoja atnašą, – ar tai būtų iš įžado, ar kaip savanoriška atnaša, – aukojamą VIEŠPAČIUI kaip deginamąją auką, 19 kad ji būtų tinkama jūsų labui, turi būti sveikas patinėlis iš galvijų ar avių, ar ožkų kaimenės. 20 Nesveikos atnašos neaukosite, nes ji nebus tinkama jūsų labui.

21 Kai žmogus, vykdydamas įžadą ar kaip savanorišką atnašą, atnašauja bendravimo auką VIEŠPAČIUI iš galvijų bandos ar avių kaimenės, kad ji būtų maloni, gyvulys turi būti tobulas, – jis neturės jokių trūkumų. 22 Aklo ar sužaloto, suluošinto ar turinčio pūliuojančią skaudę, niežus ar šašus – tokio gyvulio VIEŠPAČIUI neatnašausite, nė vieno iš jų nedėsite ant aukuro kaip atnašos ugnimi VIEŠPAČIUI. 23 Jautį ar avį, turinčius per ilgas ar per trumpas galūnes, galite atnašauti kaip savanorišką atnašą, tačiau jie nebus malonūs įžadui įvykdyti. 24 Neatnašausite VIEŠPAČIUI jokio gyvulio, kurio sėklidės yra sužeistos ar sutraiškytos, ar perplėštos, ar išpjautos. Tokio papročio jūs savo krašte neturėsite 25 nei tokius gyvulius iš svetimtaučio rankos priimsite aukoti kaip maistą savo Dievui, nes jie yra sužaloti – nesveiki. Jūsų labui nebus tinkami'“.

26 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 27 „Gimus veršiukui, ėriukui ar ožiukui, jie pasiliks septynias dienas prie savo motinos. Tik nuo aštuntos dienos jie bus malonūs VIEŠPAČIUI kaip ugnies atnaša. 28 Taip pat nepjausite iš galvijų bandos ar iš avių kaimenės gyvulio su jo jaunikliu tą pačią dieną. 29 Kai aukojate padėkos atnašą VIEŠPAČIUI, aukosite ją taip, kad ji būtų tinkama jūsų labui. 30 Ji bus suvalgyta tą pačią dieną; nieko iš jos nepaliksite lig kitos dienos ryto. Aš esu VIEŠPATS.

31 Taip jūs laikysitės mano įsakymų ir vykdysite juos. Aš esu VIEŠPATS. 32 Mano švento vardo neišniekinkite, kad būčiau šventas tarp izraeliečių. Aš esu VIEŠPATS. Aš jus pašventinu – 33 aš, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu VIEŠPATS“.

  
Išnašos:
2.Kun 22,10: Joks pašalietis: tik tiesioginė kunigo šeimyna, įskaitant vergus, galėjo valgyti šventąsias aukas.
1Kun 22,1-22,9: Kunigai negali valgyti šventųjų aukų, t. y. pašventintosios aukos dalies, kuri jiems priklausė, būdami apeiginio nešvarumo būklėje. Žr. Kun 11-15.Kunigai negali valgyti šventųjų aukų, t. y. pašventintosios aukos dalies, kuri jiems priklausė, būdami apeiginio nešvarumo būklėje. Žr. Kun 11-15.
3Kun 22,17-22,25: Nurodymai apie malonias Dievui, t. y. priimtinas atnašas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Kunigų knygaSkyrius: 22