^1 [i1][i2]VIEŠPATS tarė Mozei: „Kalbėk kunigams, Aarono sūnums, ir sakyk jiems:

'Nė vienas tenesuteršia savęs numirėliu iš savo giminių, ² išskyrus artimiausius giminaičius – motiną, tėvą, sūnų, dukterį ir brolį. ³ Leista jam susiteršti ir seseria, kuri tebėra mergelė ir yra jam artima, nes ji dar nėra ištekėjusi. ⁴ Bet jis nesiterš artimaisiais, kurių giminaitis jis yra vedybomis; jais savęs nesiterš.

^5 [i3]Jie savo viršugalvio plikai neskus, žandenų neapkirps ir savo kūne jokių įpjovimų nedarys. ⁶ Savo Dievui jie bus šventi ir Dievo vardo neišniekins, nes jie aukoja VIEŠPAČIUI ugnies atnašas, savo Dievo maistą.^[i4] Todėl jie turi būti šventi.

⁷ Žmona jie neims moters, suterštos kekšyste, ar moters, kuri buvo vyro atleista. Jie yra šventi savo Dievui. ⁸ Elgsiesi su jais kaip su šventais, nes jie atnašauja maistą tavo Dievo, – jie bus ir tau šventi, nes aš, juos pašventęs VIEŠPATS, esu šventas. ⁹ Jei kunigo duktė suterštų save kekšyste, ji išniekintų ir savo tėvą. Ji turi būti sudeginta ugnyje.

¹⁰ Kunigas, esantis savo brolių vyriausias, ant kurio galvos buvo išlietas patepimo aliejus ir kuris buvo pašventintas vilkėti šventuosius drabužius, netaršys savo plaukų,^[i5] neplėšys savo drabužių. ¹¹ Jis neprieis prie jokio numirėlio; nesuterš savęs net savo tėvu ar motina. ¹² Neišeis net iš šventovės, kad nesuterštų savo Dievo šventovės, nes, turėdamas ant savęs patepimo aliejų, jis yra pašventintas savo Dievui – man: aš esu VIEŠPATS. ¹³ Žmona jis gali imti tik moterį, kuri yra mergelė. ¹⁴ Našlės ar vyro atleistos moters, ar suterštos kekšyste – kekšės žmona jis negali imti. Jis turi imti žmona mergelę iš savo giminės, ¹⁵ kad nesuterštų savo palikuonių savo giminėje, nes aš, VIEŠPATS, jį pašventinu'“.

¹⁶ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁷ „Kalbėk Aaronui ir sakyk: 'Joks nesveikas vyras iš tavo palikuonių per visas jų kartas netiks atnašauti savo Dievo maistą. ¹⁸ Iš viso nė vienas nesveikas nebus tinkamas: joks aklas vyras ar raišas, joks vyras sužalotu veidu ar per ilga galūne, ¹⁹ joks vyras nulaužta koja ar nulaužta ranka, ²⁰ ar kuprotas, ar neūžauga, ar su nesveika akimi, ar sergantis niežais, ar šašuotas, ar sutraiškytomis sėklidėmis. ²¹ Joks kunigo Aarono palikuonis, būdamas nesveikas, nebus tinkamas atnašauti VIEŠPATIES aukų ugnimi. Turėdamas trūkumą, jis nesiartins atnašauti savo Dievo maisto. ²² Savo Dievo maistą – ypač šventą ir šventąją dalį – jis gali valgyti. ²³ Bet kadangi turi trūkumą, už užuolaidos neįeis ir prie aukuro nesiartins, kad nesuterštų mano šventų vietų, nes aš, VIEŠPATS, jas pašventinu'“.

²⁴ Taip kalbėjo Mozė Aaronui, jo sūnums ir visiems izraeliečiams.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>