BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 23 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Kunigų knygaSkyrius: 2

 Kunigų knyga
  
 Javų aukos
  
Kun 2

1 „Kai kas nors duoda javų atnašą[i1] VIEŠPAČIUI, jo atnaša turi būti geriausi miltai. Jis užpils ant jų aliejaus, apibarstys smilkalais 2 ir atneš Aarono sūnums – kunigams. Kunigas, paėmęs iš jos saują rinktinių miltų ir aliejaus, drauge su visais smilkalais pavers šią priminimo atnašą[i2] dūmais ant aukuro, malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI. 3 O kas lieka nuo javų atnašos, bus Aaronui ir jo sūnums, švenčiausia dalis ugnies atnašų VIEŠPAČIUI.

4 Kai duosi javų atnašą, iškeptą krosnyje, ji turi būti iš rinktinių miltų: nerauginti papločiai, įmaišyti su aliejumi, arba neraugintos, aliejumi apteptos bandelės. 5 Jei tavo javų atnaša yra kepta keptuvėje, ji bus iš geriausių miltų, išminkyta su aliejumi ir nerauginta. 6 Padalyk ją į gabalus ir apipilk aliejumi. Tai yra javų atnaša. 7 Jei tavo javų atnaša yra atnaša puode, ji bus paruošta iš rinktinių miltų aliejuje.

8 Kai atneši VIEŠPAČIUI javų atnašą, paruoštą vienu iš šių būdų, ji bus paduota kunigui, kuris ją padės ant aukuro. 9 Kunigas paims iš javų atnašos priminimo dalį ir pavers ją dūmais ant aukuro kaip malonaus kvapo ugnies auką VIEŠPAČIUI. 10 O kas lieka nuo javų atnašos, bus Aaronui ir jo sūnums, – tai yra švenčiausia dalis ugnies atnašų VIEŠPAČIUI.

11 Visos javų atnašos, kurias duodi VIEŠPAČIUI, turi būti neraugintos, nes nei raugo, nei medaus[i3] nepaversi dūmais kaip aukos ugnies VIEŠPAČIUI. 12 Juos galite atnešti VIEŠPAČIUI kaip pirmienų atnašas, tačiau ant aukuro jie nebus dedami, kad duotų malonų kvapą. 13 Visas javų atnašų aukas pasūdysi druska. Tenestinga tavo javų atnašoms tavo sandoros su Dievu druskos.[i4]Su visomis savo atnašomis turi atnašauti druskos.

14 Jei neši VIEŠPAČIUI derliaus pirmienų javų atnašą, atneši savo derliaus pirmienų šviežias ugnyje pagruzdintas varpas, kruopas iš šviežių grūdų, kaip pirmienų javų atnašą. 15 Užpilsi ant jos aliejaus ir apibarstysi ją smilkalais. Tai yra javų atnaša. 16 O kunigas pavers dūmais jos priminimo dalį, – dalį šviežių grūdų su aliejumi drauge su smilkalais. Tai yra ugnies atnaša VIEŠPAČIUI“.

  
Išnašos:
1Kun 2,1: Kruvinų galvijų ir javų aukų reikšmė buvo panaši, – viena ir kita buvo skiriama Dievui garbinti ir dėkoti. Javų aukos dažnai ėjo po kruvinų galvijų aukų (žr. Kun 7,11-14; 8,26; 9,4; Sk 15,1-10).
2Kun 2,2: ... priminimo atnašą: užuot sudeginus visą javų atnašą, buvo sudeginama ant aukuro tik jos dalis. Tokiu būdu buvo įamžinamas Dievo akivaizdoje atnašaujantis žmogus. Nesudegintoji atnašos dalis yra švenčiausia, nes tik kunigai galėjo ją valgyti. Atnašų dalis buvo skiriama kunigams išlaikyti, – valgydami sau skirtą atnašų dalį, tarnaudami Dievui, jie save sutapatino su atnašaujančiu žmogumi (žr. 1 Sam 2,13-17).
3Kun 2,11: Medų buvo uždrausta atnašauti, nes buvo tikima, kad medus, kaip ir mielės, sukelia rūgimą.
4Kun 2,13: ... tavo sandoros su Dievu druskos: dalijimasis druska prie stalo buvo draugystės ir sandoros įvaizdis. Žr. Mk 9,49; Kol 4,6; Sk 18,19; 2 Kr 13,5. Čia druska simbolizuoja Sandoros su Dievu santykį – visų aukų pagrindą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Kunigų knygaSkyrius: 2