BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Kunigų knygaSkyrius: 14

 Kunigų knyga
  
Kun 14

Apvalymas nuo užkrečiamų odos ligų

1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Tokios yra apeigos, kurias turi atlikti raupsuotasis, kai jis yra pripažįstamas esąs švarus.

Jis turi būti atvestas pas kunigą. 3 O kunigas turi išeiti už stovyklos. Jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad raupsuotasis yra iš ligos pagijęs, 4 kunigas įsakys, kad du gyvi švarūs paukščiai, kedro medžio, tamsiai raudonų siūlų[i1] ir izopo būtų atnešta tam, kuris turi būti pripažintas švariu. 5 Kunigas palieps papjauti vieną iš paukščių viršum molinio indo, pripilto šaltinio vandens. 6 Paims gyvąjį paukštį drauge su kedro medžiu, tamsiai raudonos spalvos siūlais ir izopu, pamirkys juos kraujyje paukščio, papjauto viršum šaltinio vandens,[i2] 7 ir pašlakstys krauju septynis kartus žmogų, kuris yra apvalomas nuo raupsų ligos. Tada kunigas pripažins jį esant švarų ir paleis gyvąjį paukštį skristi į laukus. 8 O žmogus, kuris turi būti pripažintas švariu, išsiplaus drabužius, nusiskus visus plaukus, išsimaudys vandenyje ir bus švarus. Tada jis gali eiti į stovyklą, bet septynias dienas turės gyventi už savo palapinės. 9 Septintą dieną nusiskus visus savo plaukus, galvos, barzdos, antakių, – jis turi nusiskusti visus plaukus. Tada išsiplaus drabužius, išsimaudys vandenyje ir bus švarus.

10 Aštuntą dieną jis turi paimti du sveikus ėriukus, vieną sveiką mitulę avį, o javų atnašai – tris dešimtadalius efos geriausių miltų ir vieną logą aliejaus. 11 Apvalymo apeigas atliekantis kunigas pastatys žmogų, kuris turi būti apvalytas, drauge su jo atnašomis VIEŠPATIES akivaizdoje prie Susitikimo palapinės angos. 12 Kunigas paims vieną iš ėriukų, paaukos jį kaip atnašą už nuodėmę drauge su logu aliejaus ir pakylės juos VIEŠPATIES akivaizdoje kaip pakylėjimo atnašą. 13 Ėriuką jis papjaus toje vietoje, kur yra pjaunamos šventoje vietoje atnaša už nuodėmę ir deginamoji auka, nes atnaša už kaltę, kaip ir atnaša už nuodėmę, priklauso kunigui ir yra ypač šventa. 14 Tada kunigas paims kaltės atnašos kraujo ir pavilgys juo žmogaus, kuris turi būti apvalytas, dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 15 Kunigas turi paimti logą aliejaus, užsipilti jo ant kairės rankos delno, 16 padažyti dešinės rankos pirštą aliejuje, esančiame ant jo kairės rankos delno, ir pašlakstyti keletu lašų aliejaus savo pirštu septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje. 17 Keletą lašų ant jo delno likusio aliejaus kunigas užteps žmogui, kuris turi būti apvalytas, ant dešinės ausies lezgelio, dešinės rankos nykščio ir ant dešinės kojos nykščio, viršum kraujo atnašos už kaltę. 18 O likusį aliejų, esantį ant delno, kunigas išpils ant galvos žmogui, kuris turi būti apvalytas. Tada kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje: 19 kunigas paaukos atnašą už nuodėmę ir atliks permaldavimą to žmogaus labui, kuris turi būti apvalytas. Tada bus papjauta deginamoji auka, – 20 ant aukuro kunigas paaukos deginamąją auką ir javų atnašą. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui. Tada žmogus bus švarus“.

Vargšų apvalymo atnašos

21 „Betgi jei žmogus yra vargšas ir tiek neišgali, tepaima vieną ėriuką atnašai už kaltę, – pakylėjimui {VIEŠPATIES akivaizdoje}, – atlikti permaldavimą jo labui, dešimtadalį efos geriausių, maišytų su aliejumi miltų, javų atnašai ir logą aliejaus. 22 Be to, du purplelius[i3] arba du balandžius, – ką jis išgali, – vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai. 23 Aštuntą dieną jis atneš juos kunigui, kad būtų apvalytas VIEŠPATIES akivaizdoje prie Susitikimo palapinės angos. 24 O kunigas paims kaltės atnašos ėriuką bei logą aliejaus ir pakylės juos kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. 25 Kunigas papjaus kaltės atnašos ėriuką, paims truputį kaltės atnašos kraujo ir pavilgys juo žmogaus, kuris turi būti apvalytas, dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 26 Kunigas užpils truputį aliejaus ant savo kairiosios rankos delno, 27 o dešinės rankos pirštu kunigas pašlakstys keletu lašų aliejaus, esančio ant jo kairės rankos delno, septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje. 28 Keletą lašų aliejaus, esančio ant jo delno, kunigas užteps žmogui, kuris turi būti apvalytas, ant dešinės ausies lezgelio, dešinės rankos nykščio ir dešinės kojos nykščio toje vietoje, kur buvo užteptas atnašos už kaltę kraujas. 29 Likusį ant delno aliejų kunigas užteps ant galvos žmogui, kuris turi būti apvalytas, atlikdamas permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. 30 Tada jis atnašaus vieną iš purplelių ar iš balandžių, – ką žmogus išgali, – 31 vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai drauge su javų atnaša, ir kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. 32 Tokios yra apeigos raupsuotajam, kuris neišgali atnašų savo pripažinimui, kad yra švarus“.

Pelėsių liga namuose

33 VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas:

34 „Kai įeisite į Kanaano žemę, kurią aš duodu jums nuosavybėn, ir jei aš sukelčiau raupsų ligą viename iš namų jūsų nuosavybės krašte, 35 namų savininkas nueis pas kunigą ir praneš, tardamas: 'Man atrodo, kad kažin kokia liga yra mano namuose'. 36 Kunigas, prieš eidamas ligos apžiūrėti, turi paliepti namus ištuštinti, kad niekas, kas yra namuose, netaptų nešvarus. Tada kunigas įeis namų apžiūrėti. 37 Jis turi apžiūrėti ligą. Jei liga reiškiasi namų sienose žalsvos ar rausvos spalvos įdubimais, gilesniais už sienos paviršių, 38 kunigas turi išeiti pro namų duris ir uždaryti namus septynioms dienoms. 39 Septintą dieną kunigas turi sugrįžti. Jei jis nustato, kad liga namų sienose yra išsiplėtusi, 40 kunigas turi paliepti, kad akmenys, kuriuose reiškiasi liga, būtų išlupti ir išnešti už miesto į nešvarią vietą. 41 O namai iš vidaus turi būti kruopščiai išgrandyti, ir nuluptas tinkas išmestas už miesto į nešvarią vietą. 42 Tada turi būti atnešti kiti akmenys ir įdėti į anų akmenų vietą; paimtas kitas tinkas ir namai ištinkuoti.

43 Jei liga vėl ima plėstis namuose tada, kai akmenys buvo išlupti ir namai išgrandyti bei iš naujo ištinkuoti, 44 kunigas turi ateiti ir juos apžiūrėti. Jei liga namuose yra išsiplėtusi, – raupsų liga plečiasi namuose, – jie yra nešvarūs. 45 Namai turi būti nugriauti, jų akmenys, rąstai ir visas namų tinkas išnešti į nešvarią vietą už miesto. 46 Kas tik įeitų į namus, kai jie yra uždaryti, bus nešvarus iki vakaro; 47 kas tik miegotų tokiuose namuose, turi išsiplauti drabužius; ir kas tik valgytų tokiuose namuose, turi išsiplauti drabužius.

48 Betgi jei kunigas ateina ir nustato, kad liga namuose nėra išsiplėtusi po to, kai namai buvo ištinkuoti, tada kunigas pripažins, kad namai yra švarūs, nes liga yra pranykusi. 49 Namams apvalyti jis turi paimti du paukščius drauge su kedro medžiu, tamsiai raudonos spalvos siūlų bei izopo 50 ir papjauti vieną paukštį viršum molinio indo, pripilto šaltinio vandens. 51 Paims kedro medį, izopą bei tamsiai raudonos spalvos siūlus drauge su gyvuoju paukščiu, pamirkys papjautojo paukščio kraujyje bei vandenyje ir pašlakstys namus septynis kartus. 52 Taip jis apvalys namus paukščio krauju, šaltinio vandeniu, gyvuoju paukščiu, kedro medžiu, izopu ir tamsiai raudonos spalvos siūlais. 53 O gyvąjį paukštį paleis skristi už miesto į laukus. Taip jis turi atlikti permaldavimą už namus, ir jie taps švarūs“.

54 Tokie yra nuostatai kiekvienai raupsų ligai, – dedervinėms, 55 raupsams drabužių ir namų, 56 sutinimui ar išbėrimui, ar dėmėms, – 57 nustatyti, kada jie yra nešvarūs ir kada jie yra švarūs.

Tokie yra nuostatai raupsų ligoms.

  
Išnašos:
1Kun 14,4: ... tamsiai raudonos spalvos siūlų: turbūt izopo šakelė buvo pririšama prie kedro šakos.
2Kun 14,6: ... šaltinio vandens: pažodžiui gyvojo vandens, pasemto iš tekančio vandens ar šaltinio, o ne iš vandens talpyklos.
3Kun 14,22: ... du purplelius ... : dviejų ėriukų pakaitalas, panašiai kaip neturtingos moters po gimdymo atnašoje.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Kunigų knygaSkyrius: 14