BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 23 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Kunigų knygaSkyrius: 13

 Kunigų knyga
  
Kun 13

Nurodymai apie odos ligas

1 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui:

2 [i2]„Kai žmogui kūno odoje atsiranda sutinimas ar išbėrimas, ar dėmė, besivystanti į raupsų ligą jo kūno odoje, jis turi būti atvestas pas kunigą Aaroną ar pas vieną iš jo sūnų kunigų. 3 Kunigas apžiūrės ligą jo kūno odoje: jei plaukai ligos apimtoje vietoje yra pabalę ir ligos apimtoji vieta atrodo įdubusi, lyginant su kūno oda, tai yra raupsai. Kunigas, tai nustatęs, pripažins, kad tas žmogus yra apeigoms nešvarus. 4 O jei dėmė kūno odoje yra balta, neatrodo įdubusi, lyginant su oda, ir plaukai ant jos nėra pabalę, kunigas uždarys ligonį septynioms dienoms. 5 Septintą dieną kunigas jį apžiūrės ir, jei ligos apimtoji vieta išlaikė savo spalvą ir nepaplatėjo odoje, tada kunigas uždarys jį dar kitoms septynioms dienoms. 6 Septintą dieną kunigas jį vėl apžiūrės ir, jei ligos apimtoji vieta yra sumažėjusi ir nėra paplatėjusi odoje, kunigas pripažins, kad žmogus yra švarus. Tai tik išbėrimas. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus. 7 Betgi jei tada, kai jis pasirodė pas kunigą ir buvo pripažintas esąs švarus, išbėrimas plėstųsi, jis turi vėl pasirodyti kunigui. 8 Kunigas jį apžiūrės ir, jei išbėrimas odoje yra paplatėjęs, kunigas pripažins, kad žmogus yra nešvarus. Išbėrimas yra raupsai.

9 [i3]Kai žmogus gauna raupsų ligą, jis turi būti atvestas pas kunigą. 10 Kunigas jį apžiūrės ir, jei ant jo odos rastų baltą ištinimą su išbalusiais plaukais, o ištinime gyvos mėsos opą, 11 tai jo kūno odoje yra įsisenėjusi raupsų liga. Kunigas pripažins, kad jis yra nešvarus, – jo neuždarys, nes aišku, jis yra nešvarus. 12 [i4]Bet jei išbėrimas taip apimtų odą, kad apdengtų visą ligonio odą nuo galvos iki kojų, kiek tik kunigo akys gali užmatyti, – 13 kunigas jį apžiūrės ir, jei išbėrimas yra apdengęs visą kūną, pripažins ligonį švariu nuo ligos. Jis yra švarus, nes visas pasidarė baltas. 14 Bet jei kada nors jam pasirodytų gyva mėsa, jis bus nešvarus. 15 Kunigas apžiūrės gyvą mėsą ir pripažins jį esant nešvarų. Gyva mėsa yra nešvari, nes ji yra raupsai. 16 Bet jei gyvoji mėsa vėl tampa balta, jis ateis pas kunigą. 17 Kunigas jį apžiūrės ir, jei oda yra tapusi balta, kunigas pripažins ligonį esant švarų. Jis yra švarus.

18 Kai žmogaus kūno odoje iškyla bei išgyja skaudė 19 ir skaudės vietoje pasirodo baltas sutinimas ar rausvai balta dėmė, jis turi pasirodyti kunigui. 20 Kunigas ją apžiūrės ir, jei ji atrodo įdubusi, lyginant su kita oda, ir plaukai ant jos yra pabalę, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai raupsų liga, iškilusi skaudės vietoje. 21 Bet jei kunigas, apžiūrėdamas jį, nustato, kad plaukai ant dėmės nėra pabalę ir ji nėra įdubusi, lyginant su kita oda, bet darosi mažesnė, kunigas uždarys jį septynioms dienoms. 22 O jei ji odoje plečiasi, tada kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai yra liga. 23 Bet jei dėmė pasilieka toje pačioje vietoje ir nesiplečia, ji yra skaudės randas. Kunigas pripažins, kad žmogus yra švarus.

24 Arba ugniai nudeginus žmogaus kūno odą ir gyvai mėsai nudegimo opoje tapus rausvai balta ar balta, 25 kunigas ją apžiūrės. Jei plaukai nudegimo opoje yra pabalę ir opa atrodo įdubusi, lyginant su kita oda, tai raupsų liga. Raupsai išsivystė nudegimo opoje, ir kunigas pripažins, kad žmogus yra nešvarus. Tai yra raupsų liga. 26 Bet jei kunigas, opą apžiūrėdamas, nustato, kad jos plaukai nėra pabalę ir ji nėra įdubusi, lyginant su kita oda, bet yra sumažėjusi, kunigas uždarys žmogų septynioms dienoms. 27 Septintąją dieną kunigas jį apžiūrės, jei opa bus paplatėjusi odoje, kunigas pripažins jį nešvariu. Tai yra raupsų liga. 28 Bet jei opa bus pasilikusi savo vietoje ir neišsiplėtusi odoje, bet sumažėjusi, tai yra sutinimas nuo nudegimo. Kunigas pripažins jį esant švarų, nes tai yra nudegimo randas.

29 Jei vyrui ar moteriai atsirastų žaizda ant galvos ar ant smakro, 30 kunigas apžiūrės ligą. Jei žaizda atrodo įdubusi, lyginant su kita oda, ir plaukai yra pageltę ir suplonėję, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai yra dedervinė, galvos ar smakro raupsų liga. 31 O kai kunigas, apžiūrėdamas dedervinės žaizdas, nustato, kad jos neatrodo įdubusios, lyginant su kita oda, tačiau jose nėra juodų plaukų, kunigas uždarys žmogų su dedervinės žaizdomis septynioms dienoms. 32 Septintą dieną kunigas apžiūrės ligą. Jei jis nustato, kad dedervinė nepaplatėjusi, joje nėra geltonų plaukų ir, lyginant su kita oda, dedervinės žaizdos neįdubusios, 33 žmogus nusiskus, neskusdamas dedervinės žaizdų. O asmenį, sergantį dedervine, kunigas uždarys dar kitoms septynioms dienoms. 34 Septintą dieną kunigas apžiūrės dedervinę. Jei dedervinė neišsiplėtė odoje ir žaizdotoji oda, lyginant su kita oda, neatrodo įdubusi, kunigas pripažins jį esant švarų. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus. 35 Tačiau jeigu dedervinė plėstųsi tada, kai žmogus buvo pripažintas švariu, 36 kunigas jį apžiūrės. Jeigu dedervinė yra paplatėjusi, kunigui nėra reikalo tikrinti, ar plaukai pageltę, – žmogus yra nešvarus. 37 Bet jeigu, jo akimis žiūrint, dedervinė yra sustabdyta ir žaizdų vietoje ataugę juodi plaukai, dedervinė yra išgydyta. Kunigas pripažins žmogų esant švarų.

38 Jei vyrui ar moteriai ant kūno odos pasirodytų spuogai – balti spuogai, 39 kunigas turi juos apžiūrėti. Jei spuogai ant kūno odos yra balsvi, tai tik odos išbėrimas. Ligonis yra švarus.

40 Kai žmogui nuslenka plaukai nuo galvos, jis yra plikagalvis, bet švarus. 41 Taip pat jei plaukai jam nuslenka nuo viršugalvio, jis turi pliką viršugalvį, bet yra švarus. 42 Bet jei ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio pasirodo rausvai baltos spalvos skaudė, ji yra raupsų liga, besivystanti ant jo pliko pakaušio ar jo pliko viršugalvio. 43 Kunigas jį apžiūrės: jei ištinimas ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio yra rausvai baltas, kaip atrodo raupsų liga kūno odoje, 44 tas žmogus serga raupsais, – jis yra nešvarus. Kunigas pripažins jį esant nešvarų, nes liga yra ant jo galvos“.

Nuostatai raupsais sergantiems

45 [i5]„Kiekvieno raupsų liga sergančio drabužiai turi būti suplyšę ir galvos plaukai sutaršyti. Jis turės prisidengti burną ir šaukti: „Nešvarus, nešvarus!“ 46 Visą laiką, kol bus raupsuotas, jis bus nešvarus. Būdamas nešvarus, jis turi gyventi atskirai, – jo gyvenvietė turi būti už stovyklos“.

Drabužių užkrėtimas

47 [i6]„Kai raupsų liga pasirodo drabužyje, – vilnoniame ar marškoniame drabužyje, 48 jo lininiuose ar vilnoniuose apmatuose ar atauduose, – odoje ar odiniuose daiktuose, 49 jei pats drabužis ar jo apmatai ar ataudai, ar oda, ar odinis daiktas nuo ligos darosi žalsvas ar rausvas, liga yra raupsai ir turi būti parodyta kunigui. 50 Apžiūrėjęs kunigas padės užkrėstą daiktą atskirai septynioms dienoms. 51 Septintą dieną apžiūrės ligą: jei liga yra paplatėjusi drabužyje, – apmatuose ar atauduose, – ar odoje, nepaisant kam oda yra naudojama, tai yra raupsų liga. Drabužis yra nešvarus. 52 Drabužį – vilnonius ar lininius apmatus ar ataudus – ar bet kokį odinį daiktą, kuriame rasta liga, jis sudegins, nes tai besiplečianti raupsų liga ir turi būti sudeginta ugnyje.

53 Bet jei kunigas nustato, kad liga drabužyje, – apmatuose ar atauduose, – ar bet kokiame odiniame daikte neišsiplėtė, 54 kunigas palieps daiktą, kuriame reiškiasi liga, išplauti ir padės jį atskirai dar kitoms septynioms dienoms. 55 Po išplovimo kunigas apžiūrės daiktą, kuriame reiškiasi liga. Jei ligos dėmė nepakeitė spalvos, nors liga ir nėra paplatėjusi, jis yra nešvarus. Turi jį sudeginti ugnyje, nepaisant ar ligos dėmė yra vidaus, ar lauko pusėje.

56 Betgi jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad ligos dėmė po išplovimo yra išnykusi, tą vietą jis iškirps iš drabužio ar iš odos, ar iš apmatų, ar ataudų. 57 Jei ji vėl pasirodo drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar kokiame nors daikte iš odos, tą daiktą, kuriame vėl reiškiasi liga, sunaikinsi ugnyje. 58 Betgi drabužis, apmatai ar ataudai, ar daiktas iš odos, iš kurio liga po plovimo yra dingusi, tada turi būti antrąkart išplautas, ir bus švarus.

59 Tokie yra nuostatai apie raupsų ligą vilnoniame ar marškoniame drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar bet kokiame odiniame daikte, kai reikia juos pripažinti, ar jie švarūs, ar nešvarūs“.

  
Išnašos:
1Kun 13,1-13,39: Šiame ir 14-ame skyriuje žodis raupsų liga
2Kun 13,2-13,8: Įvairios odos ligos, nors ir nelaikomos užkrečiamomis, padaro ligonį nešvarų, t. y. netinkamą bendrauti su kitais žmonėmis, ypač pamaldose, kol jis nėra pripažintas apeigoms švarus.
3Kun 13,9-13,17: Įsisenėjusios raupsų ligos atveju uždarymas tolesniam ištyrimui yra beprasmis.
4Kun 13,12-13,13: Pleiskanos rodo, kad ligonis yra išgijęs, – šašuota oda atkritusi, matyti sveika balta oda.
5Kun 13,45-13,46: Tikras raupsuotasis turi elgtis kaip gedintis žmogus ir turi pasitraukti iš visuomenės. Net ir išgijęs, raupsuotasis tapdavo švarus tik tada, kai būdavo pripažintas apeigoms švarus.
6Kun 13,47-13,49: Raupsų liga drabužiuose ar odos dirbiniuose atkreipia dėmesį daiktų supelėjimu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Kunigų knygaSkyrius: 13