Įspėjimai 1 Geras vardas vertesnis, negu kvapus aliejus,[i1] mirties diena vertesnė už gimimo dieną. 2 Verčiau eiti į namus, kuriuose gedulas, negu į namus, kur puotaujama, nes toks yra kiekvieno žmogaus galas, ir gyvieji tesideda tai į širdį. 3 Verčiau liūdėti negu juoktis, nes po liūdnu veidu gali slėptis linksma širdis. 4 Išmintingųjų širdį patraukia gedulo namai, o kvailųjų širdis yra pramogų namuose. 5 Verčiau klausytis išmintingo žmogaus papeikimo, negu klausytis kvailo žmogaus pagyrimo. 6 Juk kaip erškėčiai spragsi po katilu, taip yra ir su kvailųjų vėjavaikiškumu. Tai irgi rūkas! 7 Iš tikrųjų priespauda net išmintingąjį gali padaryti kvailą, o kyšis – sugadinti širdį. 8 Reikalo galas vertesnis už jo pradžią; kantri dvasia vertingesnė, negu išpuikusi. 9 Neskubėk supykti, nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės. 10 Nesakyk: „Kaip tad gali būti, kad seniau buvo geriau, negu dabar?“ – nes nėra išmintinga kelti tokį klausimą. 11 Išmintis yra lygiai taip vertinga, kaip yra vertingas paveldas, ir naudinga tiems, kurie mėgaujasi saule. 12 Juk išminties teikiama ūksmė yra kaip pinigų ūksmė, o žinojimo nauda yra ši: išmintis ją turinčiam teikia gyvastį. 13 Apsvarstyk Dievo darbą! Kas gali ištiesinti, ką jis padarė kreiva? 14 Gerą dieną džiaukis gerove, o nelaimės dieną svarstyk: abi – viena ir kita – yra Dievo darbas. Taigi žmogus negali jam dėl ko nors skųstis. Žmogus nėra tobulas 15 Savo trumpalaikiame gyvenime mačiau šiuos du dalykus: kartais teisus žmogus pražūva, nepaisant jo teisumo, ir kartais nedorėlis išlieka, nepaisant jo nedorumo. 16 [i2]Neperdėk būdamas teisus ir neperdėk būdamas išmintingas. Kam gi turėtum save pražudyti? 17 Neperdėk būdamas nedoras ir nebūk kvailas. Kam gi turėtumei mirti prieš laiką?[i3] 18 Geriausia, kad vieno laikytumeis, bet ir nuo kito rankos neatitrauktum,[i4] nes kas bijo Dievo, tam su abiem seksis. 19 Išmintis yra didesnė gynyba išmintingajam, negu dešimt esančių mieste didžiūnų. 20 [i5]Iš tikrųjų nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų taip teisus, kad tik gerai elgtųsi ir niekad nenusidėtų. 21 Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba, kad neišgirstum savo vergą tave keikiant. 22 Juk savo širdyje žinai, kad kitus dažnai esi keikęs. Išminties ieškojimas nepatenkina 23 Visa tai tyriau išmintimi. Tariau: „Būsiu išmintingas“. Bet išmintis liko toli nuo manęs. 24 Toli yra visa, kas buvo, ir giliai giliai palaidota. Kas gali tai išaiškinti? 25 Atsidėjau širdimi pažinti, ištirti, ieškoti išminties bei dalykų pagrindo, norėdamas suprasti, kad nedorumas yra kvailas, o kvailystė yra beprotystė. 26 Kartesnė už mirtį man buvo patirtis su moterimi. Ji yra spąstai, jos širdis – žabangos, o rankos – pančiai. Kas patinka Dievui, tas jos išvengia, bet nusidėjėlis yra jos pagaunamas. 27 Štai ką radau, sako Koheletas, kai dėjau vieną dalyką prie kito, ieškodamas jų pagrindo. 28 [i6]To dar tebeieškau, nors nesėkmingai: tik vieną žmogų iš tūkstančio užtikau {išmintingą}, bet moters tarp jų niekad neradau. 29 Vien tai, tikėk manimi, atradau: Dievas padarė žmoniją dorą, bet žmonės leidosi į savo svarstymus.[i7] | 
