| Joz 9 | Sąjunga prieš Izraelį 1 Kai ši žinia pasiekė karalius į vakarus nuo Jordano, aukštumų srityje, Šefeloje ir palei visą Didžiosios jūros krantą Libano link, – kraštą hetitų, amoriečių, kanaaniečių, perizitų, hivitų ir jebusitų, – 2 šie sudarė sąjungą kovoti su Jozue ir Izraeliu. Gibeonitų suktybė 3 [i1]O Gibeono[i2] gyventojai, išgirdę, kaip Jozuė buvo pasielgęs su Jerichu ir Ai miestu, 4 savo ruožtu ėmėsi suktumo. Jie leidosi į kelionę persirengę pasiuntiniais: užkrovė savo asilams senus maišus ir senus, suplyšusius bei sulopytus vynmaišius, 5 apsiavė kojas palaikiais bei sulopytais sandalais ir apsirengė nudėvėtais drabužiais. O visa jų kelionei paimta duona buvo sudžiūvusi ir apipelėjusi. 6 Atėję į Gilgalo stovyklą pas Jozuę, jie tarė jam ir izraeliečiams: „Iš tolimo krašto atėjome,[i3] siūlome jums sudaryti su mumis sandorą“. 7 Bet izraeliečiai hivitams atsakė: „Gal jūs tarp mūsų gyvenate, kaip mes galime sudaryti su jumis sandorą?“ 8 Jozuei jie paaiškino: „Mes esame tavo tarnai“. O Jozuė jų klausė: „Kas jūs per vieni? Iš kur ateinate?“ – 9 „Tavo tarnai atėjo iš labai tolimo krašto vedami VIEŠPATIES, tavo Dievo, garso, – jie atsakė jam, – nes apie jį mes daug girdėjome: visa, ką jis padarė Egipte, 10 ir visa, ką jis padarė dviem amoriečių karaliams anapus Jordano, Hešbono karaliui Sihonui ir Aštarote Bašano karaliui Ogui. 11 Todėl mūsų seniūnai ir visi mūsų krašto gyventojai mums ir paliepė: 'Pasiimkite kelionei maisto, eikite jų pasitikti ir jiems sakykite: „Esame jūsų tarnai. Būkite žmonės, sudarykite su mumis sandorą“'. 12 Ši mūsų duona, kurią pasiėmėme iš savo namų kaip maistą kelionei, buvo dar karšta, kai leidomės į kelionę eiti pas jus, o dabar ji štai sudžiūvusi ir apipelėjusi. 13 Šie mūsų vynmaišiai buvo nauji, kai juos pripylėme, o pasižiūrėk, kaip jie yra suplyšę. Ir šie mūsų drabužiai bei sandalai nusidėvėjo per tokią ilgą kelionę“. 14 Vyrai patikėjo jų žodžiais apie maistą ir drabužius, bet VIEŠPATIES žodžio jie neatsiklausė. 15 Jozuė sudarė su jais taiką, laiduodamas jiems gyvastį sandora, kurią bendrijos vadai patvirtino priesaika. Gibeonitų vieta izraeliečių bendruomenėje 16 Praėjus trims dienoms po sandoros, sudarytos su jais, izraeliečiai sužinojo, kad jie buvo jų kaimynai ir gyveno jų žemėje. 17 Tad izraeliečiai leidosi į kelionę ir trečią dieną pasiekė jų miestus. Gibeonitų miestai buvo Gibeonas, Chefira, Beerotai ir Kirjat-Jearimai. 18 Bet izraeliečiai jų neužpuolė, nes bendrijos vadai buvo jiems prisiekę VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu. Užtat visa bendrija pradėjo prieš vadus murmėti, 19 bet vadai bendrijai atsakė: „Jiems prisiekėme VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu, todėl jų užgauti negalime. 20 Betgi štai ką su jais darysime: paliksime juos gyvus, kad nebūtų ant mūsų jokio pykčio dėl priesaikos, kurią jiems davėme“. 21 Vadai izraeliečiams sakė: „Telieka jie gyvi ir tetampa kertančiais malkas ir nešančiais vandenį[i4] visai bendrijai!“ Taigi apie juos taip nusprendė vadai. 22 Jozuė juos pasišaukė ir taip jiems kalbėjo: „Kodėl mus apgavote, sakydami: 'Mes gyvename toli nuo jūsų', – kai iš tikrųjų jūs gyvenate tarp mūsų? 23 Užtat būkite prakeikti! Visą laiką būsite vergai, malkų kirtėjai ir vandens nešėjai mano Dievo Namams“. 24 Jozuei jie atsakė: „Štai tavo tarnai buvo girdėję, kad VIEŠPATS, tavo Dievas, buvo pažadėjęs savo tarnui Mozei duoti jums visą kraštą ir dėl jūsų sunaikinti visus krašto gyventojus. Mes per jus ir buvome apimti didelės baimės dėl savo gyvasties, užtat taip ir padarėme. 25 Kaip matai, dabar esame tavo rankose. Kas gera ir teisu tavo akyse daryti su mumis, tai ir daryk!“ 26 [i5]Taip jis su jais pasielgė. Išgelbėjo juos nuo izraeliečių; jų neišžudė. 27 Bet tą dieną Jozuė padarė juos malkų kirtėjais ir vandens nešėjais bendrijai ir VIEŠPATIES aukurui toje vietoje, kurią VIEŠPATS išsirinktų.[i6] Taip jie liko lig šios dienos. |
