| Joz 17 | Manaso giminės paveldas 1 O ši yra paveldo dalis, atitekusi burtų keliu Manaso giminei, kaip Juozapo pirmagimiui. Kadangi Manaso pirmagimis ir Gileado tėvas Machiras buvo narsus galiūnas, jam buvo paskirta paveldu Gileadas ir Bašanas. 2 Ir kitiems Manaso giminės žmonėms[i1] buvo paskirtos paveldo dalys pagal jų klanus – Abiezerio, Heleko, Asrielio, Šechemo, Hefero ir Šemidos palikuonims. Tie buvo Juozapo sūnaus Manaso vyriškieji palikuonys. 3 O Manaso sūnaus Machiro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus Zelofedas neturėjo sūnų, bet vien dukteris. Dukterų vardai buvo Mahla, Noa, Hogla, Milka ir Tirza. 4 Jos atėjo pas kunigą Eleazarą, Nuno sūnų Jozuę bei vadus pasakyti: „VIEŠPATS įsakė Mozei duoti mums paveldą tarp mūsų vyriškų giminaičių“. Taigi pagal VIEŠPATIES įsakymą jis davė joms paveldą tarp jų tėvo giminaičių. 5 Vadinasi, Manasui atiteko dešimt dalių, be Gileado ir Bašano krašto, esančio anapus Jordano, 6 nes Manaso dukterys gavo paveldą su jo sūnumis. Gileado kraštas buvo duotas paveldu kitiems Manaso giminės žmonėms. 7 Manaso riba ėjo nuo Ašero[i2] į Michmetatą, esantį netoli Šechemo. Iš ten riba ėjo dešinėn En-Tapuaho gyventojų link. {8 Tapuaho sritis priklausė Manasui, bet Tapuahas, esantis ant Manaso ribos, priklausė Efraimo žmonėms.} 9 Toliau riba ėjo, nusileisdama į Kanos slėnį. Miestai, esantys į pietus nuo slėnio, priklausė Efraimui kaip jo valdos tarp Manaso miestų. Manaso riba buvo į šiaurę nuo slėnio ir baigėsi prie Jūros. 10 Vadinasi, žemė pietų pusėje priklausė Efraimui, o žemė šiaurės pusėje priklausė Manasui, o Jūra buvo jo riba. Ši žemė šiaurėje ribojasi su Ašeru, o rytuose su Issacharu. 11 Issacharo ir Ašero žemėje Manasas turėjo Bet-Šeaną ir jam pavaldžias gyvenvietes, Ibleamą ir jam pavaldžias gyvenvietes, Doro gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes, En-Doro gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes, Taanacho gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes bei Megido gyventojus ir jam pavaldžias gyvenvietes. {Trečiasis Doras yra Nafetas.} 12 Bet Manaso žmonės šių miestų paveldėti neįstengė, ir kanaaniečiai liko tame krašte toliau gyventi. 13 Kai izraeliečiai tapo stiprūs, jie privertė kanaaniečius eiti lažą, bet visiškai jų neišvarė. Efraimas ir Manasas prašo daugiau paveldo 14 [i3]Juozapo giminės žmonės skundėsi Jozuei, sakydami: „Kodėl tu tedavei mums tik vieną burtų metimą ir vieną dalį kaip paveldą, nors ir matai, kad mes esame gausi tauta, kurią VIEŠPATS visą laiką laimino?“ – 15 „Jei esate gausi tauta, – atsakė jiems Jozuė, – eikite į miškingąsias aukštumas ir išsikirskite sau sritį perizitų ir refajimų žemėje, jeigu matote, kad Efraimo aukštumos yra jums per ankštos“. 16 Bet Juozapo giminės žmonės jį tikino: „Mūsų aukštumų žemės mums neužtenka! Be to, visi kanaaniečiai, gyvenantys lygumoje, tiek Bet-Šeane ir jam pavaldžiose gyvenvietėse, tiek Jezrėelio slėnyje,[i4] turi geležinius kovos vežimus!“ 17 Todėl Jozuė tarė Juozapo namams – Efraimui ir Manasui: „Esate iš tikrųjų gausi tauta, turinti didelę jėgą. Jums vienos dalies tikrai negana. 18 Aukštumų sritis bus jūsų. Tiesa, ji dabar yra miškai, bet ją išsikirsite ir visą paveldėsite. Jūs ir kanaaniečius išvarysite, nors jie turi geležinius kovos vežimus ir yra stiprūs“. |
