| Joz 14 | Paveldo dalijimas Kanaane 1 O šios yra izraeliečių paveldo dalys Kanaano krašte, kurį jiems padalijo kunigas Eleazaras, Nuno sūnus Jozuė ir izraeliečių giminių protėvių šeimų galvos. 2 Paveldas jiems atiteko burtų keliu, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs per Mozę duoti devynioms su puse likusios giminės. 3 Mat Mozė jau buvo davęs paveldo dalis dviem su puse giminės anapus Jordano; tarp jų esantiems levitams paveldo dalies jis nedavė. 4 Iš tikrųjų Juozapo palikuonys sudarė dvi gimines – Manasą ir Efraimą,[i1] o levitams nebuvo jokios dalies krašte, išskyrus miestus jiems gyventi ir ganyklas jų galvijams ir kaimenėms. 5 Lygiai kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, taip izraeliečiai darė, kai padalijo kraštą. Kalebo paveldo dalis 6 [i2]Kai Judo giminės žmonės atėjo pas Jozuę prie Gilgalo, Jefūnės sūnus kenizaitis Kalebas jam tarė: „Tu žinai, ką VIEŠPATS kalbėjo Dievo tarnui Mozei apie tave ir mane prie Kadeš- Barneos. 7 Aš buvau keturiasdešimties metų, kai VIEŠPATIES tarnas Mozė siuntė mane iš Kadeš-Barneos išžvalgyti krašto, ir daviau jam sąžiningą ataskaitą. 8 Bet mano bendrininkai, ėjusieji su manimi, užgožė žmonių širdį. O aš likau ištikimas VIEŠPAČIUI, savo Dievui. 9 Tą dieną Mozė pažadėjo prisiekdamas: 'Ta žemė, kurią tavo kojos mindžiojo, bus tikrai tau ir tavo vaikams paveldas amžinai, nes tu buvai ištikimas VIEŠPAČIUI, mano Dievui'. 10 Nūn, kaip matai, VIEŠPATS išlaikė mane gyvą, kaip jis pažadėjo. Jau keturiasdešimt penkeri metai praėjo nuo to laiko, kai VIEŠPATS, Izraeliui keliaujant per dykumą, davė šį žodį Mozei. Nūn man aštuoniasdešimt penkeri metai! 11 Esu lygiai taip stiprus, kaip buvau tą dieną, kai Mozė mane siuntė. Kokios tuomet buvo mano jėgos, tokios jos ir dabar yra ir mūšyje, ir išeinant iš namų, ir pareinant į namus. 12 Duok tad man tą aukštumų sritį, apie kurią kalbėjo VIEŠPATS tą dieną, nes juk pats tą dieną girdėjai, kad ten yra anakimai ir galingi, įtvirtinti miestai. Jei tik VIEŠPATS bus su manimi, juos išvarysiu, kaip VIEŠPATS kalbėjo“. 13 Taigi Jozuė jį palaimino ir davė Hebroną[i3] Jefūnės sūnui Kalebui kaip paveldą. 14 Taip Hebronas tapo Jefūnės sūnaus kenizaičio Kalebo paveldu iki šios dienos, nes jis buvo ištikimas VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui. – 15 Hebrono vardas pirmiau buvo Kirjat-Arba. Šis Arba buvo iškiliausias vyras tarp anakimų. Po karo kraštas buvo ramus. |
