¹ Atsakydamas Jobui, VIEŠPATS tarė:

² „Argi priekaištų ieškotojas bylinėsis su Visagaliu?

Kas tik ginčijasi su Dievu, turi atsakyti“.

³ Jobas atsakė VIEŠPAČIUI. Jis tarė:

⁴ „Štai esu menkutis! Ką galiu tau atsakyti?

Užsiimu sau ranka burną.

⁵ Nors kartą kalbėjau, nebekalbėsiu;

nors dusyk, daugiau to nebedarysiu“.

⁶ Tada iš audros VIEŠPATS Jobui dar kartą atsakė:

⁷ „Susijuosk diržu strėnas kaip vyras;

aš tave klausiu, ir tu man atsakyk!

⁸ Argi tu paneigsi net mano teisingumą?

Nejau mane pasmerksi, kad pats būtum pateisintas?

⁹ Argi tavo ranka kaip Dievo

ir gali griausti tokiu balsu kaip jis?

¹⁰ Jei taip, pasipuošk didybe ir orumu,

apsirenk garbe ir spindesiu.

¹¹ Duok valią savo pykčio įniršiui,

pažvelk į kiekvieną išdidų žmogų ir jį pažemink.

¹² Taip, pažvelk į kiekvieną išdidų žmogų, pažemink jį;

sumindyk nedorėlius ten, kur jų yra.

¹³ Palaidok juos visus drauge žemėje,

užrakink juos tamsiajame mirusiųjų pasaulyje.

¹⁴ Tada ir aš pripažinsiu tau,

kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.

¹⁵ Pagalvok apie Begemotą,^[i1]

kurį padariau kaip ir tave;

jis ėda žolę kaip jautis.

¹⁶ Štai jo jėga šlaunyse,

jo galybė pilvo raumenyse.

¹⁷ Savo uodegą jis padaro kietą kaip kedras,

raumenys jo šlaunų suausti į viena.

¹⁸ Jo kaulai yra kaip vario vamzdžiai,

galūnės tarsi geležinės lazdos.

¹⁹ Jis yra pirmasis didžiųjų Dievo darbų –

tik jo Kūrėjas gali traukti prieš jį kalaviją.

²⁰ Juk žolės jam duoda kalnai,

kur visi laukų žvėrys smaginasi.

²¹ Po lotosais jis guli

pelkės nendrių prieglobstyje.

²² Lotosai slepia jį ūksme,

upelio gluosniai jį priglaudžia.

²³ Net kai upė patvinsta, jis neišsigąsta;

išlieka ramus, nors Jordanas tekėtų į nasrus.

²⁴ Kas gali pagauti jį kabliais

ar perverti jo šnerves vąšu?

²⁵ Argi gali pagauti meškere Leviataną^[i2]

ar surišti jo nasrus virve?

²⁶ Argi gali įverti virvę jam į šnerves,

kabliu nasrus perdurti?

²⁷ Argi jis maldaus tavęs, kad paleistum,

gerinsis tau švelniais žodžiais?

²⁸ Argi jis sudarys sandorą su tavimi,

ar priimsi jį kaip amžiną vergą?

²⁹ Argi žaisi su juo kaip su paukščiu,

ar laikysi jį pririštą savo merginų pramogai?

³⁰ Argi derėsis dėl jo prekiautojai,

ar išsidalys jį pirkliai?^[i3]

³¹ Argi gali prismaigstyti jam odą žeberklų

ar jo galvą žūklės iečių?

³² Kartą kėlęs prieš jį ranką,

atsimink kovą ir daugiau nebandyk!“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>