BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 23 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 4

 Jobo knyga
  
Job 4

Elifazas priekaištauja

1 [i1]Tada Elifazas Temanietis atsakydamas tarė:

2 „Jeigu išdrįstų kas tarti tau žodį,

ar nesijausi užgautas?

Betgi kas dabar galėtų tylėti?

3 Tikėk manimi, tu mokei daugelį,

tu sustiprinai jų silpnas rankas,

4 tavo žodžiai drąsino svyruojančius,

tu sustiprinai drebančius kelius.

5 Betgi kai dabar tai nutinka tau,

netenki kantrybės,

kai tave patį tai paliečia,

esi priblokštas!

6 Argi tavo Dievo baimė nėra tavo laidas,

o tavo tobulas elgesys tavo viltis?

7 Atsimink, ar kas kada būdamas nekaltas pražuvo?

Ar buvo kur nors dorieji sunaikinti?

8 Kalbu iš patirties:

kas pikta aria ir bėdą sėja,

tą patį jie ir pjauna.

9 Nuo Dievo kvėptelėjimo jie pražūva,

nuo jo įniršio gūsio jie sunyksta.

10 Nutildo liūto[i2] riaumojimą,

žvėrių karaliaus staugimą

ir sutrupina liūtų jauniklių dantis.

11 Stiprus liūtas nugaišta, nes trūksta grobio,

ir jo jaunikliai išsisklaido.

Elifazas kalba apie regėjimą: nė vienas nėra teisus Dievo akyse

12 [i3]Man netyčia atėjo žodis,

mano ausis pagavo jo tylų šnabždesį.

13 Nuo minčių, kilusių iš nakties regėjimų,

kai kietas miegas apima mirtinguosius,

14 mane pagavo klaikas ir šiurpulys,

drebėjo visi mano kaulai.

15 Tuomet vėjas pūstelėjo į mane,

man ant kūno pasišiaušė plaukai.

16 Jis stabtelėjo,

bet jo išvaizdos nepažinau,

tik pavidalas prieš mano akis,

ir, tylai įsiviešpatavus,

išgirdau balsą:

17 'Argi gali žmogus

būti teisesnis už Dievą?

Argi gali mirtingasis

būti be priekaištų prieš savo Kūrėją?

18 Štai jis net savo tarnais nepasitiki

ir savo angelus kaltina klaida!

19 Ką tad sakyti apie gyvenančius molio namuose,

kurių pamatai yra dulkės?

Jie sutraiškomi lengviau negu kandys,

20 tarp ryto ir vakaro jie trinami į dulkes.

Jie žūva amžinai nepastebėti.

21 Kai iš jų išplėšiama[i4] jų palapinės virvelė,

argi jie nemiršta nepažinę išminties'“.

  
Išnašos:
1Job 4,1-4,21: Elifazas atsako Jobui su perdėm aštriu įprastinės atpildo sampratos lukštenimu, pabrėždamas tikėjimą apvaizdžiu Sandoros Dievo elgesiu su žmogumi: geram ir doram žmogui Dievas atlygina gera sveikata, turtais ir išmintimi. Nelaimė gyvenime, pasak jo, liudija, kad žmogus yra kuo nors nusidėjęs.
2Job 4,10: ... liūto: turima mintyje smurto pilnas, grobuoniškas nusidėjėlis, nepajėgiantis pasipriešinti Dievui.
3Job 4,12-4,21: Dramatiškas žmogaus būklės aprašas: priešpriešinama žmogaus menkumas ir Dievo didybė. Elifazas nori palengvinti Jobui prisipažinti, kad jis yra nuodėmingas.
4Job 4,21: ... išplėšiama palapinės virvelė: netikėtos nelaimės, ištikusios nedorą žmogų, vaizdinys.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 4