Elihu'as gina Dievo teisingumą 1 [i1]Tada Elihu'as toliau kalbėjo: 2 „Klausykitės jūs, išminčiai, mano žodžių, atverkite jūs, žinovai, man ausį. 3 Juk ausis taip svarsto žodžius, kaip gomurys maistą ragauja. 4 Pažinkime, kas mums teisinga, nuspręskime tarp savęs, kas gera. 5 Juk Jobas pasakė: 'Esu teisus, bet Dievas atėmė mano teisę. 6 Nepaisant mano teisingumo, esu laikomas melagiu; nepagydomai žaizdotas, nors esu be kaltės'. 7 Kas per žmogus yra Jobas? Jis gurkšnoja pajuoką kaip vandenį, 8 bendrauja su piktadariais ir susideda su nedorais vyrais. 9 Juk jis sako: 'Žmogui nėra jokios naudos būti Dievo draugu'. 10 Taigi jūs, protingieji vyrai, klausykitės manęs! Ne Dievui daryti tai, kas nedora, ne Visagaliui daryti, kas pikta! 11 Juk jis atlygina pagal žmogaus darbą, su kiekvienu elgiasi pagal jo elgesį. 12 Juk Dievas iš tikrųjų nedaro, kas nedora, Visagalis nėra neteisingas. 13 Argi kas nors kitas patikėjo jam žemę ir pavedė jam visą pasaulį? 14 Jei tik jis panorėtų atšaukti savo dvasią ir gyvybės alsavimą, 15 visi gyvūnai tuojau pražūtų ir žmonija sugrįžtų į dulkes. 16 Jei tad turi supratimo, išgirsk! Klausykis, ką sakau. 17 Argi nekenčiantis teisingumo galėtų valdyti? Nejau pasmerksi Teisųjį ir Galingąjį – 18 tą, kuris karaliui sako: 'Esi niekšas!' ir kilmingiesiems: 'Esate nedori!' – 19 tą, kuris nerodo šališkumo nei didžiūnams, nei gerbia turtuolį labiau už vargšą? Juk jie visi yra jo rankų darbas. 20 Akies mirksniu jie miršta, net vidurnaktį; žmonės parbloškiami ir išnyksta, galingieji pašalinami ne žmogaus ranka. 21 Juk jo akys stebi mirtingojo kelią ir mato kiekvieną jo žingsnį. 22 Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje nedorėliai slėptis galėtų. 23 Juk jis nėra paskyręs nė vienam laiko stoti prieš Dievo teismą. 24 Jis sutriuškina galinguosius be kvotimo ir kitus pasodina jų vietoje. 25 Kadangi jis pažįsta jų darbus, juos parbloškia ir sutriuškina nakčia. 26 [i2]Parbloškia juos už jų nedorumą viešoje vietoje kaip nusikaltėlius, 27 nes jie buvo neištikimi jam ir nepaisė nė kiek jo įsakymų. 28 Taip jie privertė vargšus šauktis Dievo, ir jis išgirdo prislėgtųjų pagalbos šauksmą. 29 [i3]Jei jis tyli, kas gali jį smerkti? Jei jis slėptų savo veidą, kas galėtų jį matyti, ar tai būtų tauta, ar žmogus? – 30 Kad neviešpatautų nedoras žmogus nei tie, kurie suvilioja žmones“. Elihu'as ragina Jobą daryti atgailą 31 „Tarkime, kas nors sakė Dievui: 'Atkentėjau bausmę, daugiau nebeužgausiu; 32 pamokyk mane, kad galėčiau matyti; jei esu pikta padaręs, daugiau to nebedarysiu'? 33 Argi jis turėtų atlyginti, kaip tau patinka, kadangi tu tai atmeti? Juk tu turi rinktis, o ne aš; užtat pasakyk, ką žinai. 34 Protingi žmonės man sakys ir išmintingas vyras, mane išgirdęs, tars: 35 'Jobas kalba nežinodamas, jo žodžiai be supratimo'. 36 O, kad Jobas būtų iki galo išmėgintas, nes jis kalba kaip nedoras vyras! 37 Juk jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis mūsų akyse[i4] ir vis labiau daugiažodžiauja prieš Dievą“. | 
