BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 31

 Jobo knyga
  
 Paskutiniai Jobo žodžiai
  
Job 31

1 [i1]„Sudariau sandorą su savo akimis

niekad gašliai nežvelgti į mergelę.

2 Kokia dalis skirta aukštai iš Dievo,

paveldas iš Visagalio aukštybėse?

3 Argi nėra skirta pražūtis neteisiajam

ir nelaimė darančiam pikta?

4 Nejau Dievas nemato mano kelio

ir neskaičiuoja visų mano žingsnių?

5 Jeigu esu ėjęs drauge su melu

ir mano kojos skubinosi į apgaulę,

6 tepasveria mane teisingomis svarstyklėmis

ir težino Dievas mano dorumą!

7 Jeigu mano žingsniai nuklydo nuo kelio

ar mano širdis sekė mano akis;

ar kokia dėmė sutepė man rankas,

8 tada tebūna leista man pasėti,

o kitas tevalgo derlių.

Tebūna iš šaknų išrauti mano pasėliai!

9 Jeigu mano širdis yra buvusi moters suviliota

ar tykojau prie kaimyno durų,

10 tada mano žmona kitam tesuka girnas,

tegula su ja kiti.

11 Juk tai būtų ištvirkavimas,

tai būtų teisėjų baudžiama kaltė.

12 Juk tai būtų ugnis,

naikinanti iki Prapulties vietos, –

ji sudegintų iki šaknų visą mano derlių.

13 Jeigu būčiau atmetęs savo vergo ar vergės bylą,

kai jie apskundė mane,

14 ką tad turėčiau daryti, kai Dievas pakyla teisti?

Kai jis šaukia atsiskaityti, ką turėčiau jam atsakyti?

15 Argi tas, kuris padarė mane įsčiose, nepadarė ir jų?

Argi ne tas pats Dievas sukūrė mus įsčiose?

16 Jeigu esu buvęs nejautrus vargšų reikalams

ar įstūmęs našlę į neviltį;

17 ar esu valgęs pats vienas savo kąsnį,

juo su našlaičiu nesidalydamas, –

18 juk našlaitį nuo savo jaunystės auklėjau kaip tėvas

ir našlės reikalais nuo vaikystės rūpinausi.

19 Jeigu esu matęs ką nors mirštant iš skurdo

ar nuskurdusį žmogų, neturintį kuo užsikloti,

20 kurio sąnariai nebūtų manęs laiminę

ir kuris nebūtų susišildęs mano avių vilnomis?

21 Jeigu esu pakėlęs ranką prieš našlaitį, žinodamas,

kad turiu svorio miesto vartuose,[i2]

22 tada teišnyra man mentikaulis iš peties,

tenulūžta man ranka virš alkūnės.

23 Juk bijojau, kad Dievas gali ištikti mane nelaime,

kad negalėsiu išsilaikyti prieš jo didybę.

24 Jeigu esu dėjęs savo viltis į auksą,

tardamas aukso grynuoliui: 'Tu esi mano apsauga', –

25 ar didžiavęsis, kad mano turtai dideli,

kad mano ranka yra daug įsigijusi;

26 [i3]ar esu žvelgęs į šviečiančią saulę

bei mėnulį, savo didybėje traukiantį padangėmis,

27 ir mano širdis buvo slapta susiviliojusi,

o ranka siuntusi jiems pagarbų bučinį,

28 tai irgi būtų teisėjų baudžiama kaltė,

nes būčiau atmetęs Dievą aukštybėse.

29 Jeigu esu džiaugęsis savo priešo žūtimi

ar džiūgavęs, kad jį ištiko nelaimė, –

30 juk neleidau savo burnai nusidėti,

prakeikimu linkėti jam mirties.

31 [i4]Argi mano palapinės vyrai nesistebėjo:

'Kas nėra buvęs pavalgydintas mėsa!'

32 Ateivis nepraleido nakties lauke,

keleiviui buvo atviros mano durys.

33 [i5]Jeigu esu užslėpęs savo nusižengimus kaip Adomas,

laikydamas savo kaltę giliai krūtinėje,

34 arba taip būčiau bijojęs minios šauksmo

ar klano panieka būtų kėlusi man tokį klaiką,

kad būčiau tylėjęs ir neišėjęs pro duris?!

35 O, kad kas nors mane išklausytų!

Štai ir viskas![i6] Teatsako man Visagalis!

O, kad mano kaltintojas parašytų savo kaltinimą!

36 Nešiočiau jį ant savo peties,[i7]

užsidėčiau jį sau kaip vainiką,

37 apie visus savo žingsnius duočiau jam ataskaitą

pakelta galva[i8] jo Artume.

38 Jeigu mano dirvos yra manimi pasiskundusios

ar jų vagos drauge verkusios;

39 jeigu esu valgęs jų derliaus neužmokėjęs

ar buvęs jų savininkų mirties priežastis,

40 teauga ten erškėčiai vietoj kviečių,

piktžolės vietoj miežių!“

Jobo žodžių pabaiga.

  
Išnašos:
1Job 31,1-31,34: Baigminis iškilmingas Jobo nekaltumo pareiškimas. Šiame nekaltumo pareiškime pastebimas laipsniškas perėjimas – tarpsniai dorovės įžvalgų raidoje – nuo vidinės savitvardos (1 ir 9 eilutės) iki visuomeninių ir aplinkos elgsenos taisyklių.
2Job 31,21: ... miesto vartuose
3Job 31,26-31,28: Jobas niekada nenusidėjo saulės ar mėnulio garbinimu. Ranka siųsti saulei ar mėnuliui bučinį buvo gamtos garbinimo apeiga.
4Job 31,31: Šeimos nariai gali paliudyti Jobo svetingumą.
5Job 31,33-31,34: Jobas daro savo nekaltumo pareiškimą tik dėl to, kad jis yra iš tikrųjų nekaltas.
6Job 31,35: Štai ir viskas!: pažodžiui Štai mano Tav! – t. y. mano baigminis žodis, mano parašas. Tav yra paskutinė hebrajiškojo alfabeto raidė. Jobas meta iššūkį Visagaliui.
7Job 31,36: ... ant savo peties: drąsiai ir išdidžiai.
8Job 31,37: ... pakelta galva: ne kaip nusigandęs nusikaltėlis.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 31