BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 30

 Jobo knyga
  
Job 30

Skaudi dabartis

1 O dabar išjuokia mane vyrai,

amžiumi už mane jaunesni,

kurių tėvų nebūčiau laikęs

net tarp šunų, ganančių mano avių kaimenę.

2 Kokia nauda man iš jų rankų stiprumo?

Jų jėgos išsekusios.

3 Neturto ir bado nualinti,

jie graužia sausą ir apleistą dirvą,

4 skinasi dedešvą bei krūmų lapus

ir rauna karklų šaknis maistui.

5 Išvaryti iš žmonių tarpo,

vejami riksmais, tarsi būtų vagys.

6 Upės slėnių šlaituose jie priversti gyventi,

žemės urvuose ir tarp uolų.

7 Krūmuose jie tarsi gyvuliai bliauna,

po krūmokšniais buriasi į draugę.

8 Niekingi bevardžiai valkatos,

jie buvo botagu iš šalies išvaryti.

9 Bet dabar jie išjuokia mane dainomis;

aš esu tapęs jiems priežodžiu.

10 Manimi jie bjaurisi, nuo manęs traukiasi;

netgi nesidrovi spjauti man į veidą!

11 Kadangi Dievas nuginklavo mane ir padarė bejėgį,

jie nebesivaržo mano akivaizdoje.

12 Iš dešinės paauglių gauja mane užpuola,

parbloškia mane ir stato apgulos pylimus mano žūčiai.

13 Man taką jie užkerta,

jiems sekasi mane naikinti.

14 Jie puola mane tarsi pro išlaužtą sienoje spragą,

ritasi kaip šėlstančios bangos.

15 Klaikas mane pribloškia,

mano orumą lyg vėjas nupučia, –

tarsi debesis išnyksta mano gerovė“.

Dievas negirdi mano šauksmo

16 „O dabar mano gyvastis senka,

užgriuvo mane skausmo dienos.

17 Naktį jaučiu sopę sukant man kaulus,

mane graužiantis skausmas niekad nemiega.

18 [i1]Jėga jis nutveria mano drabužį,

pagriebia mane už apsiausto apykaklės.

19 Jis įstūmė mane į liūną;

su dulkėmis ir pelenais esu sumaišytas.

20 Tavęs šaukiuosi, bet tu manęs neišklausai;

aš laukiu, bet tu į mane tik pasižiūri.

21 Man nuožmus pasidarei,

savo galinga ranka mane vargini.

22 Pakeli mane ir užsodini ant vėjo,

vėtai mane staugiančioje audroje.

23 Žinau, nuvesi mane į mirtį –

į namus, skirtus visiems gyviesiems.

24 [i2]Iš tikrųjų žmogus nekelia rankos prieš nuskurdusį,

kai tas, nelaimės prispaustas, šaukiasi pagalbos.

25 Argi aš neverkiau nelaimingųjų,

ar neplyšo man širdis dėl skurdžių?

26 Bet kai aš laukiau gero, atėjo pikta;

kai tikėjausi šviesos, atėjo tik tamsa.

27 Mano širdis sumišusi, neranda ramybės;

kasdien mane pasitinka kančia.

28 Paniuręs vaikštinėju be saulės;

sueigoje atsistoju ir šaukiuosi pagalbos.

29 Šakalams broliu pasidariau,

stručiams draugu.

30 Juoduoja ir pleišėja mano oda,

nuo karščio apdegė mano kaulai.

31 Mano lyra groja raudas,

o mano birbynė dejuoja su verkiančiais“.

  
Išnašos:
1Job 30,18-30,23: Jobas užsimena apie rūstų Dievo elgesį su juo. Dievas, o ne žmonės, yra tikrasis Jobo priešas, teigia Jobas.
2Job 30,24-30,31: Pasigailėjimo verta Jobo rauda dėl savo būklės.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 30