BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 24 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 27

 Jobo knyga
  
 Jobas prisiekia, kad jis nekaltas
  
Job 27

1 Jobas tęsė toliau savo kalbą. Jis tarė:

2 [i1]„Prisiekiu Dievu, atėmusiu man teisę,

Visagaliu, apkartinusiu man gyvenimą!

3 Kol dar turiu gyvastį

ir Dievo alsavimas mano šnervėse,

4 nekalbės mano lūpos netiesos,

neištars mano burna melo.

5 Jokiu būdu nelaikysiu jūsų teisiais,

kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo.[i2]

6 Savo teisumą[i3] ginsiu ir to neatsižadėsiu;

mano širdis iki gyvos galvos neprikiš man nieko.

7 Teištinka mano priešą nedorėlio likimas,

mano užpuoliką piktadario likimas!

8 Kokią viltį turi nedoras žmogus tą valandą,

kai Dievas pareikalauja jo gyvasties?

9 Argi išgirs Dievas jo šauksmą,

kai ištiks jį nelaimė?

10 Argi jis ras džiaugsmo Visagalyje

ir šauksis visad Dievo?

11 Pamokysiu jus apie Dievo galybę,

Visagalio užmojo neslėpsiu.

12 Štai visi jūs tai matėte,

kodėl tad niekus tauškiate?!

13 [i4]Tokia yra nedoro žmogaus dalis pas Dievą,

engėjų paveldas, gautas iš Visagalio:

14 nors jis turėtų daug sūnų, jie teks kalavijui,

o jo palikuonys niekad neturės gana duonos.

15 Pergyvenusius jo vaikus palaidos maras,

jų našlės neraudos dėl jų mirties.

16 Nors jis susikrautų sidabro kaip dulkių,

pasirūpintų stirtą drabužių, –

17 nors jis ir apsirūpins, bet teisusis juos nešios,

nekaltasis sidabrą dalys.

18 Namai, kuriuos jis stato, kaip voratinklis,

kaip vynuogyno sargo statyta lūšnelė.

19 Jis atsigula turtingas, turtai nepaliesti,

o kai atveria akis – jie dingę.

20 Klaikas ištinka jį kaip staigus potvynis;

naktį jį nupučia vėtra.

21 Rytų vėjas jį pakelia ir nuneša toli,

išplėšia jį iš savo buveinės.

22 Be pasigalėjimo jį puola,

nors jis dar bando galvotrūkčiais gelbėtis.

23 Jam bėgant, iš paniekos staugia,

švilpia jam iš savo buveinės“.

  
Išnašos:
1Job 27,2: Jobas šaukiasi Dievo, kurį jis yra apkaltinęs už savo nelaimę, kad jį prakeiktų, jeigu jo žodžiai yra melas.
2Job 27,5: ... savo nekaltumo: Jobas negali paneigti savo sąžinės balso.
3Job 27,6: ... savo teisumą: svarbu daryti skirtumą tarp Jobo teisumo ir žmogaus pasitenkinimo savimi, nes Jobo teisumas nėra pasitenkinimas savimi.
4Job 27,13-27,23: Tipiškas nedoro žmogaus likimo aprašymas. Kadangi jis nesiderina su Jobo požiūriu (t. y. nedoras žmogus lieka nenubaustas, žr. Job 21,7-34), sunku jį Jobui priskirti. Turbūt šios eilutės priklauso vienam iš Jobo bičiulių – pokalbio dalyvių. Pasak kai kurių aiškintojų, Jobas kalba apie savo priešus.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 27