²¹ Jėzus vėl jiems kalbėjo:

„Aš pasitrauksiu,

o jūs ieškosite^[i5] manęs

ir numirsite savo nuodėmėje.

Kur aš einu,

jūs negalite nueiti“.

²² Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: 'Kur aš einu, jūs negalite nueiti'?“

²³ Jėzus atsakė:

„Jūs esate iš pažemių,

o aš esu iš aukštybės.

Jūs – iš šio pasaulio,

o aš – ne iš šio pasaulio.

²⁴ Dėl to aš jums sakiau,

kad jūs numirsite savo nuodėmėse.

Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, –

jūs numirsite savo nuodėmėse“.

²⁵ Tuomet jie paklausė: „Kas gi tu toks esi?“ Jėzus atsakė:

„Kaip tik tas, ką aš jums sakau!^[i6] –

²⁶ Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti,

bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas,

ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau“.

²⁷ Tačiau jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą.

²⁸ O Jėzus tęsė:

„Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, –

suprasite, kad Aš Esu^[i7]

ir kad nieko nedarau iš savęs,

bet skelbiu vien tai,

ko mane Tėvas išmokė.

²⁹ Mano Siuntėjas yra su manimi;

jis nepaliko manęs vieno,

nes visuomet darau, kas jam patinka“.

³⁰ Taip jam kalbant, daugelis įtikėjo jį.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>