|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Evangelija pagal Joną | Skyrius: | | 8 | |
| Evangelija pagal Joną | | | Jn 8 | 12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“. 13 Fariziejai jam prikišo: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“. 14 Jėzus jiems atsakė: „Nors aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes aš žinau, iš kur esu atėjęs ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur aš atėjęs, nei kur einu. 15 Jūs teisiate kūniškai, o aš neteisiu[i3] nė vieno. 16 Jeigu aš ir teisčiau, mano sprendimas būtų teisingas, nes aš ne vienas, bet esu aš ir mane siuntęs Tėvas. 17 Ir jūsų Įstatyme parašyta, jog dviejų asmenų[i4] liudijimas tikras. 18 Taigi liudiju aš pats apie save, ir apie mane liudija mane atsiuntęs Tėvas“. 19 Jie paklausė: „O kurgi tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei manojo Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“. Įspėjimas priešams 20 Tuos žodžius jis pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda. | | | Išnašos: | 1 | Jn 8,3-8,11: Daug aiškintojų mano, kad ši pastraipa turėtų eiti po Lk 21,38. Jos mintys ir stilius labai artimi Lukui – Kristaus romumo evangelistui. | 2 | Jn 8,5: Jei Jėzus pasakys: Paleiskite, bus galima jį apkaltinti prieštaravimu Mozės Įstatymui. Jei pritars: Užmuškite, bus galima skųsti romėnų valdžiai, kuri nepripažino mirties bausmės už svetimavimą. Jėzus atsako išmintingai ir gailestingai, sugėdina piktavalius skundikus, įkvepia nusidėjėlei pasiryžimą daugiau nebenupulti. | 3 | Jn 8,15: Neteisiu = nesmerkiu (tokia semitų vartosena). | 4 | Jn 8,17: Dviejų asmenų – pažodžiui dviejų žmonių. | 6 | Jn 8,25: Galima suprasti ir kitaip: Visų pirma esu tas, kaip kad jums sakau. | 7 | Jn 8,28: Aš Esu = aš esu Dievas (plg. Iš 3,14; Iz 43,10 ir kt.). Kai Jėzų iškels aukštyn ant kryžiaus, tuomet daugelis įtikės, kad jis yra Dievo Sūnus. | 8 | Jn 8,38: Atkakliai besipriešinančius tiesai Kristus vadina velnio vaikais. | 9 | Jn 8,41: Pavainikiai, arba paleistuvystės vaikai = netikinčių vaikai. Paleistuvyste ir svetimavimu Šventasis Raštas dažnai vadina neištikimybę tikrajam tikėjimui, nukrypimus į pagonybę. Besilaikantys tikrojo tikėjimo vadinami Dievo vaikais. | 10 | Jn 8,43-8,44: Negalite klausyti, nes esate pasidavę piktajai dvasiai, tiesos priešininkei. | 11 | Jn 8,48: Samarijos gyventojai, su atsikėlėliais iš Asirijos sumišusių izraelitų palikuonys, buvo žydų niekinami kaip atskalūnai (plg. Jn 4,9). Jėzus nepritaria šiam savo tautiečių fanatizmui, samariečius ne kartą pavyzdžiu rodo (Lk 10,30-37), tad ir čia nieko neatsako pavadintas samariečiu. | 12 | Jn 8,56: Mano Diena (Jahvės atėjimo Diena) ir iškilmingasis Aš Esu – tai posakiai, kuriuos ST priskiria vienam Dievui. Juos ištardamas, Jėzus skelbia save Dievu, o tai žydų akyse yra didžiausias piktžodžiavimas, už kurį be teismo užmušama akmenimis (plg. Kun 24,16). | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Evangelija pagal Joną | Skyrius: | | 8 | |
|
|
|
|