|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Joną | Skyrius: |  | 8 |  |
| | Evangelija pagal Joną | | | | | Jn 8 | Sugauta nusidėjėlė ir klastingi skundikai 1 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. 2 Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. 3 [i1]Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje 4 ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. 5 [i2]Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ 6 Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. 7 Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. 8 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. 9 Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris. 10 Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ 11 Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Jn 8,3-8,11: Daug aiškintojų mano, kad ši pastraipa turėtų eiti po Lk 21,38. Jos mintys ir stilius labai artimi Lukui – Kristaus romumo evangelistui. | | 2 | Jn 8,5: Jei Jėzus pasakys: Paleiskite, bus galima jį apkaltinti prieštaravimu Mozės Įstatymui. Jei pritars: Užmuškite, bus galima skųsti romėnų valdžiai, kuri nepripažino mirties bausmės už svetimavimą. Jėzus atsako išmintingai ir gailestingai, sugėdina piktavalius skundikus, įkvepia nusidėjėlei pasiryžimą daugiau nebenupulti. | | 3 | Jn 8,15: Neteisiu = nesmerkiu (tokia semitų vartosena). | | 4 | Jn 8,17: Dviejų asmenų – pažodžiui dviejų žmonių. | | 6 | Jn 8,25: Galima suprasti ir kitaip: Visų pirma esu tas, kaip kad jums sakau. | | 7 | Jn 8,28: Aš Esu = aš esu Dievas (plg. Iš 3,14; Iz 43,10 ir kt.). Kai Jėzų iškels aukštyn ant kryžiaus, tuomet daugelis įtikės, kad jis yra Dievo Sūnus. | | 8 | Jn 8,38: Atkakliai besipriešinančius tiesai Kristus vadina velnio vaikais. | | 9 | Jn 8,41: Pavainikiai, arba paleistuvystės vaikai = netikinčių vaikai. Paleistuvyste ir svetimavimu Šventasis Raštas dažnai vadina neištikimybę tikrajam tikėjimui, nukrypimus į pagonybę. Besilaikantys tikrojo tikėjimo vadinami Dievo vaikais. | | 10 | Jn 8,43-8,44: Negalite klausyti, nes esate pasidavę piktajai dvasiai, tiesos priešininkei. | | 11 | Jn 8,48: Samarijos gyventojai, su atsikėlėliais iš Asirijos sumišusių izraelitų palikuonys, buvo žydų niekinami kaip atskalūnai (plg. Jn 4,9). Jėzus nepritaria šiam savo tautiečių fanatizmui, samariečius ne kartą pavyzdžiu rodo (Lk 10,30-37), tad ir čia nieko neatsako pavadintas samariečiu. | | 12 | Jn 8,56: Mano Diena (Jahvės atėjimo Diena) ir iškilmingasis Aš Esu – tai posakiai, kuriuos ST priskiria vienam Dievui. Juos ištardamas, Jėzus skelbia save Dievu, o tai žydų akyse yra didžiausias piktžodžiavimas, už kurį be teismo užmušama akmenimis (plg. Kun 24,16). | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Joną | Skyrius: | | 8 | |
|
|
|
|
