¹¹ Aš jau nebe pasaulyje...

Jie dar pasaulyje,

o aš grįžtu pas tave.

Šventasis Tėve,

išlaikyk ištikimus savo vardui

visus, kuriuos esi man pavedęs,

kad jie būtų viena kaip ir mes.

¹² Kol buvau su jais –

tavo man pavestaisiais, –

aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui;

išsaugojau juos,

ir nė vienas iš jų nepražuvo,

išskyrus pražūties sūnų, –

taip išsipildė Raštas.

¹³ Dabar aš einu pas tave

ir tai kalbu pasaulyje,

kad jie turėtų savyje

manojo džiaugsmo pilnatvę.

¹⁴ Aš jiems perdaviau tavo žodį,

bet pasaulis jų nekentė,

nes jie ne iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

¹⁵ Aš neprašau,

kad juos paimtum iš pasaulio,

bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.

¹⁶ Jie nėra iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

¹⁷ Pašventink^[i2] juos tiesa!

Tavo žodis yra tiesa.

¹⁸ Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,

taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.

¹⁹ Dėl jų aš pašventinu save,

kad ir jie būtų pašventinti^[i3] tiesa.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>