BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 22 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 52

 Jeremijo knyga
  
 D. ISTORINIS PRIEDAS
  
Jer 52

Jeruzalės sunaikinimas

1 [i1]Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi, ir valdė Jeruzalę vienuolika metų. Jo motina, Jeremijo iš Libnos duktė, vadinosi Hamutala. 2 Jis darė, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, lygiai kaip buvo daręs Jehojakimas. 3 Iš tikrųjų kas buvo daroma Jeruzalėje ir Jude, taip pykino VIEŠPATĮ, kad jis atstūmė juos nuo savęs.

Zedekijas sukėlė maištą prieš Babilono karalių. 4 Devintaisiais jo valdymo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną[i2], atsitiko, kad Babilono karalius Nebukadnezaras su visa savo kariuomene atžygiavo prieš Jeruzalę ir apsupo ją, pastatydamas aplinkui apgulos įtvirtinimus. 5 Miesto apgula tęsėsi iki vienuoliktųjų karaliaus Zedekijo metų. 6 O tų metų ketvirto mėnesio devintą dieną, kai badas buvo prispaudęs miestą ir žmonės nebeturėjo duonos, 7 buvo pralaužta miesto siena. Visi kareiviai pabėgo iš miesto nakčia pro vartus tarp dviejų sienų prie karaliaus sodo, nors kaldėjai ir buvo visur aplink miestą. Jie metėsi eiti Arabos linkui. 8 Bet kaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumose prie Jericho, kai visa jo kariuomenė pakriko ir jį paliko.

9 Sugavę karalių, jie nuvedė jį į Riblą, Hamato krašte, pas Babilono karalių, ir šis surengė jam teismą. 10 Babilono karalius nubaudė mirtimi Zedekijo sūnus jo akyse. Taip pat Ribloje jis nužudė ir visus Judo didžiūnus. 11 Tada Babilono karalius įsakė išlupti Zedekijui akis, uždėti grandines, išvaryti į Babiloną ir laikyti jį kalėjime lig mirties.

12 Penkto mėnesio dešimtą dieną,[i3] – devynioliktaisiais Babilono karaliaus Nebukadnezaro metais, – karaliaus asmens sargybos vadas ir Babilono karaliaus palydos narys Nebuzaradanas atvyko į Jeruzalę. 13 Jis sudegino VIEŠPATIES Namus, karaliaus rūmus ir visus Jeruzalės pastatus, – kiekvieno svarbesnio asmens namus. 14 Be to, kaldėjų kariuomenė, buvusi su karaliaus asmens sargybos vadu, išgriovė visas sienas aplink Jeruzalę. 15 Tada karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas išvarė į tremtį kai ką iš beturčių, saujelę gyventojų, išlikusių mieste, ir perbėgusius pas Babilono karalių drauge su amatininkų likučiu. 16 Tik kai ką iš kaimo žmonių karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas tepaliko kaip vynuogynų darbininkus ir žemdirbius.

17 Žalvario šulus, stovėjusius prie VIEŠPATIES Namų, pastovus su ratais ir žalvarinę jūrą, buvusią VIEŠPATIES Namuose, kaldėjai sulaužė į gabalus ir išgabeno visą žalvarį į Babiloną. 18 Jie paėmė ir ąsočius, bertuves, žnyples, dubenis, semtuvus bei visus žalvarinius rykus, naudotus šventyklos apeigoms. 19 Be to, karaliaus asmens sargybos vadas paėmė taures, smilkytuvus, dubenis, ąsočius, žvakides, semtuvus ir dubenis liejamosioms aukoms, padarytus iš aukso ir sidabro. 20 Abiejų šulų, žalvarinės jūros bei dvylikos žalvarinių jaučių, ant kurių ji stovėjo, ir pastovų su ratais, kuriuos Saliamonas buvo padirbęs VIEŠPATIES Namams, – visų šitų rykų žalvario nė pasverti nebūtų buvę galima. 21 Kiekvienas šulas buvo aštuoniolikos mastų[i4] aukščio ir turėjo dvylikos mastų apskritimą. Sienos buvo keturių pirštų storumo, o vidus tuščias. 22 Šulo viršuje buvo penkių mastų aukščio žalvarinė galvena, kurią supo pinučiai ir granatai, – viskas iš žalvario. Ir kitas šulas buvo lygiai toks pat, su granatais. 23 Granato obuolių buvo ant visų šonų devyniasdešimt šeši. Iš viso aplinkui pinučius buvo šimtinė granato obuolių.

24 Be to, karaliaus asmens sargybos vadas suėmė vyriausiąjį kunigą Serają, kunigo padėjėją Zefaniją ir tris Slenksčio sargus. 25 Iš miesto jis suėmė vieną karaliaus rūmų dvariškį, vadovavusį kareiviams, septynis asmeninės karaliaus tarybos vyrus, kurie buvo rasti mieste, kariuomenės vado raštvedį, telkusį gyventojus į karinę tarnybą, ir šešiasdešimt paprastų vyrų, kuriems pasitaikė būti mieste. 26 Tuomet karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas paėmė juos ir nuvarė į Riblą pas Babilono karalių. 27 Ribloje, Hamato krašte, Babilono karalius juos parbloškė ir nubaudė mirtimi.

Taip Judas buvo ištremtas iš savo žemės. 28 [i5]Toks yra skaičius žmonių, kuriuos Nebukadnezaras išvarė į tremtį: septintaisiais savo valdymo metais, – tris tūkstančius ir dvidešimt tris judėjus, 29 aštuonioliktaisiais Nebukadnezaro metais, – aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis iš Jeruzalės, 30 dvidešimt trečiaisiais Nebukadnezaro metais karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas ištrėmė septynis šimtus ir keturiasdešimt penkis judėjus, – iš viso keturis tūkstančius šešis šimtus asmenų.

Jehojachinas pagerbiamas tremtyje

31 [i6]Atsitiko, kad trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil-Merodachas pirmaisiais savo valdymo metais atkreipė dėmesį į Judo karalių Jehojachiną ir paleido jį iš kalėjimo. 32 Jis kalbėjosi su juo taikingai ir paskyrė jam sostą, šaunesnį už sostus kitų karalių,[i7] buvusių pas jį Babilone. 33 Jehojachinas nusivilko kalėjimo drabužius ir visą likusį savo gyvenimą valgė prie karaliaus stalo. 34 Jo išlaikymui Babilonijos karalius skyrė nuolatinį aprūpinimą diena iš dienos, gyveno ligi pat jo gyvos galvos.

  
Išnašos:
1Jer 52,1-52,34: Šis Jeremijo knygos priedas buvo galutinio knygos redaktoriaus paimtas iš 2 Kar 24,18-25.30. Priedo tikslas – parodyti, kad Jeremijo pranašystės išsipildė. Iš dalies jame pakartojami istorijos įvykiai, aprašomi Jer 39-41 skyriuose.
2Jer 52,4: Devintais jo valdymo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną: 588 m. prieš Kristų, sausio 15 d. Žr. Jer 39,1.
3Jer 52,12: Penkto mėnesio dešimtą dieną... – devynioliktaisiais... : Ab mėnesio – liepos-rugpjūčio 10-oji, 587 m. prieš Kristų.
4Jer 52,21: Mastas: 45 cm.
5Jer 52,28-52,30: Be dviejų trėmimų, įvykusių 598 ir 587 m. prieš Kristų, minima ir trečiasis – paskutinis trėmimas, įvykęs 582-581 m. po Gedalijo nužudymo. Žr. Jer 41,2.
6Jer 52,31-52,34: 561 m. prieš Kristų Avel-Mardukas (Evil-Merodachas), Nebukadnezaro įpėdinis, paleido Jehojachiną iš kalėjimo. Avel-Mardukas viešpatavo tik dvejus metus. Dokumentai iš Babilono patvirtina faktą, kad Jehojachinas ir jo šeima buvo išlaikoma Babilono imperijos lėšomis.
7Jer 52,32: Kiti karaliai: ir jie buvo paimti į Babilono nelaisvę.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 52