BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 49

 Jeremijo knyga
  
Jer 49

Amoniečiams

1 Apie amoniečius.

Taip kalbėjo VIEŠPATS:

„Argi neturi sūnų Izraelis?

Nejau jam nėra įpėdinio?

Kodėl gi Milkomas[i1] atėmė paveldą iš Gado

ir jo tauta apsigyveno Gado miestuose?

2 Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

kai aš paskelbsiu karo šūkį

prieš amoniečių Rabatą.[i2]

Ji virs griuvėsių krūva,

jos kaimai supleškės ugnyje.

Izraelis paveldės tuos,

kurie buvo atėmę iš jo paveldą, –

pasakė VIEŠPATS.

3 Klyk, Hešbone, nes Ai buvo sunaikintas,

šaukit, Rabatos dukterys!

Apsijuoskit ašutine, raudokit,

čaižykit save rimbais,

nes Milkomas išeina į tremtį

drauge su savo kunigais ir didžiūnais.

4 Kam didžiuojiesi savo galybe?

Gęsta tavoji galybė, maištingoji dukra!

Tu pasitikėjai savo turtais, sakydama:

'Kas išdrįs žygiuoti prieš mane?'

5 Tikėk manimi, atvesiu tau klaiką

iš visų pusių, – tai žodis VIEŠPATIES, Galybių DIEVO, –

būsite išblaškyti, kiekvienas sau,

nebus kam pabėgėlių suburti.

6 Bet vėliau aš sugrąžinsiu amoniečių tremtinius, –

tai VIEŠPATIES žodis“.

Edomui

7 Apie Edomą.[i3]

Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

„Argi nebėra išminties Temane,[i4]

nejau protingieji nebežino ką patarti,

nejau išseko jų išmintis?

8 Bėkit, traukitės atgal, slėpkitės giliai olose,

Dedano gyventojai!

Nes atsiųsiu jam Esavo[i5] pražūtį,

kai ateisiu jo nubausti.

9 Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave,

argi nepaliktų jie išrankų?

Jei vagys ateitų nakčia,

net ir jie vogtų tik kiek ko norėjo!

10 Bet aš – aš pats apnuoginau Esavą,

atidengiau jo slaptuosius guolius, –

jam nebėra kur slėptis.

Išnaikinti ir jo palikuonys, ir giminės,

ir kaimynai, – jo nebėra!

11 Palik savo našlaičius, aš juos išlaikysiu,

tavo našlės tepasitiki manimi“.

12 Nes taip kalbėjo VIEŠPATS: „Net tie, kurie nenusipelnė gerti taurę, turės ją išgerti! Nejau tu liksi nenubaustas? Nenubaustas tu neliksi, turi ją gerti! 13 Netgi pats savimi prisiekiau, – tai VIEŠPATIES žodis, – Bozra[i6] taps klaiko reginiu ir pajuokos daiktu, tyrais, keiksmažodžiu, o visi jos miestai amžinais griuvėsiais“.

14 Gavau žinią iš VIEŠPATIES,

pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms:

„Rinkitės! Žygiuokit prieš šitą tautą!

Stokit į mūšį!“

15 Ai, tikėk manimi, padarysiu tave mažiausią tarp tautų,

paniekintą tarp žmonių!

16 Klaikas, kurį sukėlei,

ir tavo įžūli širdis apgavo tave, –

tave, gyvenančią Uolos plyšiuose,

įsikibusią į kalno viršūnę.

Nors kaip aras aukštai sau lizdą krauni,

nulaipinsiu tave, žemyn – tai VIEŠPATIES žodis.

17 Edomas taps klaiko reginiu. Kiekvienas praeivis, regėdamas visas jo žaizdas, baisėsis ir neteks žado.[i7] 18 „Kaip po Sodomos ir Gomoros bei jų kaimyninių miestų sunaikinimo, – kalbėjo VIEŠPATS, – nebeliks ten jokio gyventojo. Joks marusis nebesikurs ten gyventi!

19 Štai! Bus kaip su liūtu, kuris ateina

iš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą:

aš staiga juos iš ten išvaikysiu

ir pavesiu ją savo išrinktajam!

Nes kas man lygus?

Kas patrauks mane į teismą?

Koks ganytojas galėtų prieš mane atsilaikyti?“

20 Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį,

kaip jis užsimojo prieš Edomą,

apie nutarimus, kuriuos padarė Temano gyventojams:

„Ai, tikrai jie išvarys net kaimenės jauniklius,

net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!“

21 Nuo jų kritimo trenksmo drebės žemė

ir jų klyksmo aidas bus girdėti prie Nendrių jūros.

22 Tikėk manimi! Kaip aras jis pakils

ir šaus žemyn, išskleisdamas sparnus, virš Bozros.

Tą dieną Edomo galiūnų drąsa bus

kaip drąsa moters gimdymo skausmuose.

Damaskui

Apie Damaską.23 Hamatas ir Arpadas[i8] priblokšti,

nes juos pasiekė bloga žinia.

Jie blaškosi, tirpdami iš baimės,

kaip negalinti nurimti jūra.

24 Damaskas nusilpo, apsigręžė bėgti,

apėmė jį siaubas.

Jį pagavo nerimas

ir skausmai kaip moterį gimdant.

25 Nors apleistas tas mano šlovės miestas,

ta mano linksmybės tvirtovė!

26 „Tikrai jo jauni vyrai kris jo aikštėse

ir visi jo kariai bus nutildyti tą dieną, –

tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

27 Ant Damasko sienų užkursiu ugnį,

ji praris Ben-Hadado[i9] tvirtoves“.

Arabijai

28 Apie Kedarą ir Hazoro karalystes, kurias nugalėjo Babilono karalius Nebukadnezaras, taip VIEŠPATS kalbėjo:

„Pakilkit, žygiuokit prieš Kedarą,

sunaikinkit rytiečius!

29 Pasigrobkit jų palapines ir kaimenes,

palapinių dangas ir reikmenis.

Išsiveskit jų kupranugarius, šaukit:

'Siaubas visur!'

30 Bėkit! Sprukite toli, slėpkitės giliai olose,

Hazoro gyventojai, – tai VIEŠPATIES žodis, –

nes Babilono karalius Nebukadnezaras užsimojo prieš jus,

nusprendė eiti prieš jus!

31 Pakilkit! Žygiuokit prieš tautą,

gyvenančią jaukiai ir saugiai, – tai VIEŠPATIES žodis, –

ji neturi nei vartų, nei velkių,

gyvena viena atokiai.

32 Jų kupranugariai taps grobiu

ir jų gausios galvijų bandos – karo laimikiu.

Vėjams atiduosiu tuos skustais smilkiniais vyrus,

pražūtį jiems siųsiu iš visų pusių! – tai VIEŠPATIES žodis.

33 Hazoras taps šakalų lindyne,

amžina dykyne.

Niekas ten nebegyvens,

joks marusis nebesikurs ten gyventi“.

Elamui

34 VIEŠPATIES žodis apie Elamą[i10], Jeremijui atėjęs Judo karaliaus Zedekijo valdymo pradžioje:

35 „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

'Tikėk manimi! Sulaužysiu Elamo lanką,

jų galybės pamatą.

36 Sušauksiu Elamui keturis vėjus

iš keturių dangaus skliauto kraštų.

Vėtysiu juos šiais visais vėjais,

kol neliks tautos,

neturinčios Elamo benamių.

37 Padarysiu, kad Elamas drebės nuo savo priešų,

nuo ieškančių jų gyvybės.

Siųsiu jiems nelaimę,

savo degantį įniršį, – tai VIEŠPATIES žodis, –

O jiems iš paskos kalaviją,

kol juos visiškai sunaikinsiu.

38 Elame sau pasistatysiu sostą,

sunaikinsiu jų karalių ir didžiūnus, –

tai VIEŠPATIES žodis.

39 Bet dienų pabaigoje aš sugrąžinsiu Elamo tremtinius, –

tai VIEŠPATIES žodis'“.

  
Išnašos:
1Jer 49,1: Milkomas: vyriausiasis amoniečių dievas. Gado gentis Transjordanijoje ir Amono karalystė buvo kaimynai. Asirams užkariavus Šiaurinę karalystę – Izraelį, amoniečiai užėmė Gado genties žemes.
2Jer 49,2: ... Rabatą: arba Raba-Amoną – amoniečių karalystės sostinė. Šiuolaikinis Amanas yra Jordanijos karalystės sostinė.
3Jer 49,7-49,27: Edomas: nuo senovės nesutaikomas žydų priešas pasinaudojo Judo karalystės nelaime – žydų tremtimi į Babiloną. Žr. Abd 10-14.
4Jer 49,7: Temanas: Edomo sritis. Šiame skaitinyje apima visą Edomą. Temanas buvo garsus savo išminčiais. Žr. Job 2,11.
5Jer 49,8: Esavas: Jokūbo brolis, edomiečių protėvis. Žr. Pr 36.
6Jer 49,13: Bozra: Edomo sostinė pietryčiuose nuo Mirties jūros.
7Jer 49,17: ... neteks žado: pažodžiui švilps {iš pasibaisėjimo}.
8Jer 49,23: Hamatas ... Arpadas: du aramėjų miestai-valstybės šiaurėje nuo Damasko. Istorinė padėtis – VIII a. prieš Kristų. Žr. Iz 10,9-11.
9Jer 49,27: Ben-Hadadas: Treji rūmai-tvirtovės buvo vadinamos Sirijos karaliaus Ben-Hadado vardu. Žr. 1 Kar 15,18; 20.
10Jer 49,34: Elamas: sena karalystė į rytus nuo Babilonijos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 49