| Jer 43 | 1 Atsitiko, kad, Jeremijui pakartojus žmonėms visus šiuos VIEŠPATIES, jų Dievo, žodžius, su kuriais VIEŠPATS buvo jį atsiuntęs pas juos, 2 Hošaijo sūnus Azarijas, Kareaho sūnus Johananas ir visi kiti įžūlūs vyrai šaukė Jeremijui: „Tu meluoji! Ne VIEŠPATS, mūsų Dievas, atsiuntė tave pasakyti mums: 'Neikite į Egiptą, kad tenai įsikurtumėte gyventi'. 3 Ne! Nerijo sūnus Baruchas sukurstė tave prieš mus, kad išduotum mus į kaldėjų nagus, idant būtume išžudyti ar ištremti į Babiloną“. 4 Nei Kareaho sūnus Johananas, nei bet kas iš kariškių vadų, nei bet kas iš žmonių nepakluso VIEŠPATIES balsui pasilikti Judo krašte. 5 Užuot pasilikę, Kareaho sūnus Johananas ir visi kariškių vadai išsivedė visą Judo likutį, tuos, kurie buvo sugrįžę iš įvairių tautų, tarp kurių jie buvo išblaškyti, ir buvo apsigyvenę Judo krašte, – 6 vyrus, moteris ir vaikus, karaliaus dukteris ir visus žmones, kuriuos karaliaus asmens sargybos vadas Nebuzaradanas buvo palikęs Šafano sūnaus Ahikamo sūnui Gedalijui, drauge ir pranašą Jeremiją bei Nerijo sūnų Baruchą. 7 Neklausydami VIEŠPATIES balso, jie ėjo į Egiptą ir atkeliavo prie Tahpanhėso. Jeremijas Egipte 8 Tahpanhėse VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui: 9 „Pasiimk į rankas keletą didelių akmenų ir regint Judo vyrams paslėpk juos po kalkėmis verandoje prie įėjimo į faraono rūmus[i1] Tahpanhėse. 10 Paskui jiems paaiškink: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: tikėkite manimi, pasiųsiu ir atvesiu čionai savo tarną Babilono karalių Nebukadnezarą. Ant akmenų, kuriuos paslėpiau, padėsiu jo sostą, ir viršum jų jis pastatys savo karališkąją palapinę. 11 Jis ateis ir nuniokos Egipto kraštą: mirtimi – skirtus mirčiai, tremtimi – skirtus tremčiai, kalaviju – skirtus kalavijui. 12 Padegsiu Egipto dievų namus, jis sudegins juos ir nelaisvėn dievus paims. Egipto žeme jis apsisups, kaip apsisupa piemuo[i2] savuoju apdaru, ir saugiai iš ten išžygiuos. 13 Sutrupins obeliskus Heliopolio šventykloje, kuri yra Egipte, ir ugnimi sunaikins egiptiečių dievų šventyklas'“. |
