¹ Tuomet visi kariškių vadai, Kareaho sūnus Johananas, Hošaijo sūnus Azarijas drauge su visais žmonėmis, nuo mažo iki didelio, kreipėsi ² į pranašą Jeremiją ir sakė: „Prašom išgirsti mūsų maldavimą! Melski už mus VIEŠPATĮ, savo Dievą, už šį visą likutį, nes likome tik keletas, kaip pats savo akimis matai, o kadaise buvo daug! ³ Teparodo mums VIEŠPATS, tavo Dievas, kuriuo keliu turėtume eiti, ką turėtume daryti!“ ⁴ Pranašas Jeremijas atsakė: „Labai gerai! Melsiu VIEŠPATĮ, jūsų Dievą, kaip jūs prašote. Kad ir koks būtų VIEŠPATIES atsakymas, pasakysiu jums, nuo jūsų nenuslėpdamas nė žodžio“. ⁵ Tuomet jie laidavo Jeremijui: „Tebūna VIEŠPATS tikras ir ištikimas liudytojas prieš mus! Prisiekiame, kad tiksliai vykdysime kiekvieną žodį, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, atsiųs mums per tave. ⁶ Malonus ar nemalonus, mes paklusime balsui VIEŠPATIES, mūsų Dievo, pas kurį tave siunčiame, idant mums gerai klotųsi. Taip! Mes paklusime VIEŠPATIES, mūsų Dievo, balsui“.

⁷ Dešimčiai dienų praslinkus, VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui. ⁸ Tuomet jis susikvietė Kareaho sūnų Johananą, visus su juo esančius kariškių vadus bei visus žmones, nuo mažo iki didelio, ⁹ ir pasakė jiems: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, pas kurį mane siuntėte pareikšti jūsų maldavimą: ¹⁰ 'Jeigu tik ramiai pasiliksite šitame krašte, jus statysiu, o ne griausiu, sodinsiu jus, o ne rausiu, nes gailiuosi, kad jums siunčiau nelaimę. ¹¹ Nebijokite Babilono karaliaus, dėl kurio jūs dabar drebate! Nebebijokite jo, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes aš esu su jumis, kad jus išgelbėčiau ir išvaduočiau iš jo nagų. ¹² Kadangi aš esu jums gailestingas, jis elgsis su jumis gailestingai ir leis jums grįžti į jūsų gimtąją žemę'. ¹³ Bet jeigu nepaklusite VIEŠPATIES, jūsų Dievo, balsui ir nutarsite nepasilikti šitame krašte, ¹⁴ sakydami: 'Ne! Mes eisime į Egiptą, kur nebematysime karo, nebegirdėsime rago gausmo, nebealksime duonos. Ten mes gyvensime!' ¹⁵ Tuomet klausykis VIEŠPATIES žodžio, Judo likuti! Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Jeigu jūs tikrai esate apsisprendę eiti į Egiptą ir eisite tenai įsikurti, ¹⁶ kalavijas, kurio bijotės, pasivys jus Egipto žemėje, o badas, dėl kurio baiminatės, seks jums įkandin į Egiptą. Ten jūs mirsite! ¹⁷ Visi žmonės, kurie apsisprendė eiti į Egiptą ir ten kurtis gyventi, mirs nuo kalavijo, bado ir maro. Nė vienas neišliks, nė vienas nepabėgs nuo nelaimės, kurią jiems siųsiu. ¹⁸ Nes taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Kaip buvo išlietas mano įniršis ir pyktis ant Jeruzalės gyventojų, taip bus išlietas mano pyktis ant jūsų, kai jūs ateisite į Egiptą. Būsite prakeiksmo ir klaiko reginiu, keiksmažodžiu ir pajuoka! Šitos vietos niekad nebematysite!'

¹⁹ Judo likuti, VIEŠPATS jums sakė: 'Neikite į Egiptą!' Įsidėmėkite gerai, nes šiandien aš jus įspėjau. ²⁰ Jūs nebuvote nuoširdūs, kai mane siuntėte pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, sakydami: 'Užtark mus pas VIEŠPATĮ, mūsų Dievą! Ką tik VIEŠPATS, mūsų Dievas, tau sakys, pasakyk mums, ir mes vykdysime'. ²¹ Šiandien pasakiau jums, bet jūs neklausote VIEŠPATIES, savo Dievo, ir visiškai nepaisote, ką jis man pavedė jums pasakyti. ²² O dabar galite būti tikri, kad mirsite nuo kalavijo, bado ir maro toje vietoje, kur trokštate eiti ir kurtis gyventi.“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>