BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 38

 Jeremijo knyga
  
Jer 38

Jeremijas vandens talpykloje

1 Matano sūnus Šepatijas, Pašhūro sūnus Gedalijas,[i1] Šelemijo sūnus Juchalas ir Malkijo sūnus Pašhūras klausėsi žodžių, kuriuos Jeremijas kalbėjo visiems žmonėms: 2 „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Kas liksis šitame mieste, tas mirs nuo kalavijo, bado ir maro. O kas išeis pas kaldėjus, tas išliks gyvas, – bent jo gyvybė bus išgelbėta kaip karo belaisvio ir išliks gyvas'. 3 Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Šis miestas tikrai bus atiduotas į Babilono karaliaus kariuomenės rankas ir bus paimtas'“. 4 Didžiūnai kreipėsi į karalių, sakydami: „Prašom nubausti šį vyrą mirties bausme, nes jis, kalbėdamas tokius dalykus, silpnina rankas[i2] kareivių ir visų žmonių, pasilikusių šitame mieste. Iš tikrųjų jis nesirūpina mūsų žmonių gerove, bet daro jiems žalą“. 5 Karalius Zedekijas atsakė: „Gerai! Jis jūsų rankose! Juk karalius prieš jus yra bejėgis!“ 6 Jie paėmė Jeremiją ir įmetė jį į karaliaus sūnaus Malkijo vandens talpyklą, buvusią sargybos kieme, nuleisdami jį virvėmis į dugną. Vandens talpykloje nebuvo, tik dumblas. Jeremijas įklimpo į dumblą.

7 Bet kušitas[i3] Ebed-Melechas, karaliaus rūmų dvariškis, išgirdo, kad jie įmetė Jeremiją į vandens talpyklą. Pasitaikė, jog karalius kaip tik tuo metu sėdėjo Benjamino vartuose. 8 Ebed-Melechas nuėjo ten iš rūmų ir kreipėsi į jį: 9 „Mano valdove, karaliau! Šitie vyrai kalti dėl visko, ką padarė pranašui Jeremijui. Jie įmetė jį į vandens talpyklą ten mirti badu, nes duonos mieste nebėra“. 10 Tuojau karalius kušitui Ebed-Melechui įsakė: „Pasiimk su savim iš čia trejetą vyrų ir iškelk pranašą Jeremiją iš vandens talpyklos, kad nenumirtų“. 11 Ebed- Melechas pasiėmė su savim vyrus, nuėjo pirma į drabužių podėlį karaliaus rūmuose, paėmė iš ten senų skudurų bei sudėvėtų drabužių ir juos nuleido virvėmis Jeremijui į vandens talpyklą. 12 Kušitas Ebed-Melechas šūktelėjo Jeremijui: „Pasikišk senus skudurus ir sudėvėtus drabužius po pažastimis, kad virvės nepjautų“. Jeremijui tai padarius, 13 jie ėmė traukti jį aukštyn virvėmis ir iškėlė iš vandens talpyklos. Jeremijas liko sargybos kiemo būste.

Zedekijas vėl kreipiasi į Jeremiją

14 Tuomet karalius Zedekijas pasiuntė, kad atvestų Jeremiją pas jį prie trečiojo įėjimo į VIEŠPATIES Namus. Zedekijas kreipėsi į Jeremiją: „Noriu tavęs šio to paklausti. Neslėpk nieko nuo manęs!“ 15 Jeremijas Zedekijui atsakė: „Jei tau pasakyčiau, juk įsakytum nubausti mane mirtimi, ar ne? Jei tau duočiau patarimą, vis vien manęs neklausytum?“ 16 Tada karalius Zedekijas slapta prisiekė Jeremijui: „Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris davė mums šią gyvybę, tavęs mirtimi aš nebausiu nei neatiduosiu į rankas žmonių, ieškančių tavo gyvybės“.

17 Dabar Jeremijas atsakė Zedekijui: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Galybių Dievas, Izraelio Dievas: 'Jei pasiduosi Babilono karaliaus pareigūnams, išgelbėsi savo gyvybę, – šitas miestas nebus sunaikintas ugnimi, o tu pats ir tavo šeima išliks. 18 Bet jei nepasiduosi Babilono karaliaus pareigūnams, miestas bus atiduotas kaldėjams į rankas, – sunaikins jį ugnimi, o tu pats neištrūksi jiems iš nagų'“.

19 Karalius Zedekijas tarė Jeremijui: „Baiminuosi dėl perbėgusių pas kaldėjus žydų, nes galiu būti jiems išduotas ir jie su manimi blogai pasielgs“. 20 Bet Jeremijas atsakė: „Jie neišduos! Tik paklusk VIEŠPATIES balsui ir daryk, ką aš sakau, kad tau būtų gerai ir tavo gyvybė būtų išgelbėta. 21 Bet jeigu atsisakai išeiti ir pasiduoti, štai ką VIEŠPATS parodė man: 22 „Žiūrėk! Visos moterys, likusios Judo karaliaus rūmuose, bus varomos pas Babilono karaliaus didžiūnus. Eidamos jos kalbės:

'Suvedžiojo tave, įveikė tave

tavo ištikimieji bičiuliai!

Nūn, kai tavo kojos į liūną įklimpo,

jie traukias šalin'.

23 Ir visos tavo žmonos, ir visi tavo vaikai bus išvaryti pas kaldėjus. Nei tu pats neištrūksi iš jų nagų, – būsi Babilono karaliaus sugautas. O šitas miestas bus sunaikintas ugnimi“.

24 Tada Zedekijas tarė Jeremijui: „Neprasitark niekam apie šį pokalbį, jeigu nenori mirti! 25 O jei didžiūnai išgirstų, kad aš kalbėjau su tavimi, ateitų ir tau sakytų: 'Prašom pasakyti, ką tu kalbėjai karaliui, neslėpk nuo mūsų, antraip – užmušime tave!' arba: 'Ką tau pasakė karalius?', 26 tuomet atsakyk jiems: 'Maldavau karalių, kad nebesiųstų manęs atgal į Jonatano namus tenai numirti'“. 27 Iš tikrųjų pas Jeremiją atėjo visi didžiūnai, jį kamantinėjo, o jis atsakė jiems taip, kaip karalius buvo paliepęs. Jie liovėsi jį klausinėję, nes pokalbio niekas nebuvo nugirdęs. 28 O Jeremijas pasiliko sargybos kiemo būste lig tos dienos, kai Jeruzalė buvo paimta.

  
Išnašos:
1Jer 38,1: Pašhūro sūnus Gedalijas: apie Pašhūrą skaitome Jer 20,1 tekste. Malkijo sūnus Pašhūras: šį Pašhūrą mini Jer 21,1. Pranašo areštas sargybos kiemo būste nebuvo griežtas (Jer 37,21), – jis galėjo kalbėti žmonėms. Žr. Jer 32,6-9.
2Jer 38,4: Jis... silpnina rankas: demoralizuoja miesto gynėjus. Šį posakį liudija Lachišo komendanto laiškas. Žr. Jer 34,7.
3Jer 38,7: Kušitas: etiopas. Atrodo, kad Ebed-Melechas – jo vardas reiškia Karaliaus tarnas – buvo įtakingas asmuo karaliaus dvare.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 38