| Jer 33 | Kitas išgelbėjimo pažadas Jeruzalei 1 VIEŠPATIES žodis atėjo antrąkart Jeremijui, kai jis vis dar buvo įkalintas sargybos būste: 2 „Taip kalbėjo VIEŠPATS, – tas, kuris padarė žemę, duodamas jai pavidalą ir padėdamas jai pamatus, kurio vardas yra VIEŠPATS. 3 Šaukis manęs, tau atsiliepsiu! Pasakysiu tau nuostabių dalykų, paslapčių, kurių nežinojai. 4 Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šio miesto namus ir Judo karalių rūmus, kurie buvo nugriauti palengvinti gynybai nuo apgulos pylimų bei kalavijo, 5 ir apie tuos, kurie dabar kovoja su kaldėjais vien tam, kad užverstų miestą lavonais tų, kuriuos užmušu pykdamas ir niršdamas. Už visus jų nedorus darbus paslėpiau savo veidą nuo šio miesto. 6 Štai! Aš atnešiu jai vaistą ir išgijimą, – pagydysiu juos ir apreikšiu jiems tikros gerovės perteklių. 7 Aš sugrąžinsiu Judo tremtinius ir Izraelio tremtinius, – atkursiu juos, kaip buvo pradžioje. 8 Aš apvalysiu juos nuo visų nuodėmių, kuriomis jie nusikalto man, – atleisiu jiems visas jų kaltes, kuriomis jie man nusidėjo ir kėlė maištą prieš mane. 9 Ir šis miestas bus man džiaugsmo vardas, šlovė ir pasididžiavimas prieš visas žemės tautas, kai jos išgirs apie visa gera, ką aš jiems darau. Apims jas baimė, ir drebės jos dėl visokeriopo pertekliaus ir gerovės, kuria juos aprūpinsiu“. 10 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Šitoje vietoje, apie kurią jūs sakote: 'Tai apleisti tyrai, nes nėra žmonių nei gyvulių!' – Judo miestuose ir tuščiose Jeruzalės gatvėse, kur dabar nėra nei žmonių, nei gyventojų, nei gyvulių, vėl skambės 11 džiaugsmo balsai ir linksmybės šauksmas, jaunikio balsas ir jaunosios balsas, balsai tų, kurie, nešdami padėkos aukas į VIEŠPATIES namus, gieda: 'Dėkokite Galybių VIEŠPAČIUI, nes VIEŠPATS yra geras, – jo ištikima meilė tveria amžinai!' Aš atkursiu tą kraštą, kaip jis buvo pradžioje, – pasakė VIEŠPATS“. 12 Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: „Šitoje vietoje, nūnai tuščioje, be žmonių ir gyvulių, ir visuose jos miestuose vėl bus piemenims žardų suleisti savo kaimenes. 13 Aukštumų miestuose, Šefelos miestuose ir Negebo miestuose, Benjamino šalyje, Jeruzalės apylinkėse ir visuose Judo miestuose kaimenės vėl pereis per rankas to, kuris jas skaičiuoja, – pasakė VIEŠPATS“. Teisioji Atžala ir sandora su Dovydu 14 [i1]„Štai! Ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai aš ištesėsiu pažadą, duotą Izraelio namams ir Judo namams. 15 Tomis dienomis, atėjus laikui, atželdinsiu Dovydui teisumo atžalą. Jis įvykdys krašte teisingumą ir teisumą. 16 Tomis dienomis Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Štai yra vardas, kuriuo ji bus vadinama: 'VIEŠPATS yra mūsų teisumas'. 17 Nes taip kalbėjo VIEŠPATS: Dovydui niekad nepritrūks įpėdinio Izraelio namų soste 18 ir kunigams iš Levio giminės niekad nepritrūks mano tarnyboje įpėdinių, idant aukotų deginamąsias aukas, degintų grūdų atnašas ir kasdien pjautų aukas“. 19 VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui: 20 „Taip kalbėjo VIEŠPATS: jei kas iš jūsų galėtų sulaužyti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi taip, kad diena ir naktis nebeateitų joms skirtu laiku, 21 tik tuomet ir manoji sandora su Dovydu galėtų būti sulaužyta taip, kad jis neturėtų sūnaus, valdančio jo soste, ir galėtų būti sulaužyta sandora su mano tarnais, Levio giminės kunigais. 22 Kaip yra neišmatuojama dangaus skliauto galybė ir nepaseikėjamas pajūrio smėlis, taip aš padauginsiu savo tarno Dovydo palikuonis ir man tarnaujančius levitus“. 23 VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui: 24 „Taip kalbėjo VIEŠPATS. Argi nepastebėjai, ką šie žmonės sako: 'Abidvi šeimos, kurias VIEŠPATS išsirinko, dabar yra jo atmestos', – ir kaip jie niekina manąją tautą, tarsi jų akyse ji nebebūtų tauta? 25 Taip pasakė VIEŠPATS. Tik jei neturėčiau sandoros su diena ir naktimi, tik jei nebūčiau davęs įstatų dangui ir žemei, tuomet Jokūbo palikuonis ir savo tarną Dovydą atmesčiau taip, kad iš jo palikuonių neimčiau valdovų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims. Sugrąžinsiu jų tremtinius ir būsiu jiems gailestingas“. |
