^1 [i1]Jošijo sūnaus Zedekijo,^[i2] Judo karaliaus, valdymo pradžioje šis žodis atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES: ² „Taip kalbėjo man VIEŠPATS: pasidaryk pavalkus ir jungą ir užsidėk juos ant sprando. ³ Tada pasiųsk juos Edomo, Moabo, amoniečių, Tyro ir Sidono karaliams per pasiuntinius, atvykusius pas Judo karalių Zedekiją. ⁴ Įpareigok juos savo valdovams pranešti: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip jūs kalbėsite savo valdovams. ⁵ O aš tas, kuris didžia jėga ir rankos galybe sukūrė žemę drauge su žmonija ir gyvūnija ant žemės veido, ir duodu ją, kam noriu. ⁶ Ir nūn aš tas, kuris šiuos visus kraštus atidaviau į savo tarno, Babilono karaliaus Nebukadnezaro rankas. Atidaviau net lauko žvėris, kad jam tarnautų. ⁷ Visos tautos bus pavaldžios jam, jo sūnui ir jo vaikaičiui, kol ateis ir jo kraštui laikas, kai jį patį daug tautų ir galingi karaliai pavergs. ⁸ Tuo tarpu jei kuri tauta ar karalystė nenorės būti pavaldi Babilono karaliui Nebukadnezarui ir savo sprando po Babilono karaliaus jungu nenulenks, tą tautą siaubsiu, – tai VIEŠPATIES žodis, – kalaviju, badu ir maru, kol juos sunaikinsiu jo ranka.

⁹ O jūs neklausykite savo pranašų,^[i3] savo žynių ir sapnuotojų, savo burtininkų ir raganių, kurie nesiliauja jums sakę: 'Nebūkite pavaldūs Babilono karaliui!' ¹⁰ Jie melagystę jums pranašauja, idant atstumtų jus nuo savos žemės, nes aš išblokšiu jus, ir jūs žūsite. ¹¹ O tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, – tą tautą paliksiu jos žemėje, – tai VIEŠPATIES žodis, – ją dirbti ir joje gyventi'“.

¹² Ir Judo karaliui Zedekijui kalbėjau visai tais pačiais žodžiais: „Palenkite savo sprandus po Babilono karaliaus jungu, būkite pavaldūs jam ir jo tautai, kad išliktumėte gyvi. ¹³ Kodėl gi tu ir tavo tauta turėtumėte žūti nuo kalavijo, bado ir maro, kaip VIEŠPATS grasė tautai, kuri nepasiduoda Babilono karaliui? ¹⁴ Neklausykite žodžių tų pranašų, kurie nesiliauja sakę: 'Nebūkite pavaldūs Babilono karaliui!' – nes jie melagystę jums pranašauja. ¹⁵ Ne! Jų aš nesiunčiau! – tai VIEŠPATIES žodis. Pranašaudami mano vardu, jie meluoja, tad turėsiu jus ištremti. Jūs pražūsite. Jūs ir pranašai, kurie jums pranašauja“.

¹⁶ Kunigams ir visai tautai sakiau: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: neklausykite žodžių savo pranašų, kurie jums skelbia: 'VIEŠPATIES namų indai jau netrukus bus sugrąžinti iš Babilono', – nes ką jie skelbia – melas. ¹⁷ Neklausykite jų! Būkite pavaldūs Babilono karaliui, kad išliktumėte gyvi. Kam tas miestas turi virsti griuvėsiais? ¹⁸ Jeigu jie būtų pranašai ir jeigu VIEŠPATIES žodis būtų tikrai su jais, jie užtartų pas Galybių VIEŠPATĮ, kad indai, likę VIEŠPATIES namuose, Judo karaliaus rūmuose ir bet kur Jeruzalėje, irgi nepatektų į Babiloną. ^19 [i4]alybių VIEŠPATS šitaip kalbėjo apie šulus, Varines marias,^[i5] pastovus ir apie šiame mieste užsilikusius rykus, ²⁰ kurių Babilono karalius Nebukadnezaras nepaėmė, ištremdamas Jehojakimo sūnų Judo karalių Jekoniją drauge su Judo ir Jeruzalės diduomene į Babiloną. ²¹ Tikrai taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie indus, užsilikusius VIEŠPATIES namuose, Judo karaliaus rūmuose ir Jeruzalėje: 'Į Babiloną jie bus išnešti. Ten jie ir pasiliks iki tos dienos, kada jais pasirūpinsiu, – tai VIEŠPATIES žodis. Tada juos pargabensiu atgal ir į šią vietą sugrąžinsiu'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>