Pranašui gresia mirtis

¹ Jošijo sūnaus Jehojakimo, Judo karaliaus, valdymo pradžioje^[i1] šis VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui: ² „Taip kalbėjo VIEŠPATS: stovėk VIEŠPATIES Namų kieme. Skelbk visiems Judo miestų žmonėms, ateinantiems melstis į VIEŠPATIES Namus, visa, ką tau įsakau paskelbti. Nieko nepraleisk! ³ Galbūt jie paklausys ir kiekvienas sugrįš iš savo nedoro kelio. Tuomet apgailėsiu ir aš savo mintį apie nelaimę, kuria ketinu juos bausti už nedorus darbus. ⁴ Sakyk jiems: taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Jei neklausysite manęs, nesielgsite pagal mokymą, kurį jums daviau, ⁵ neklausysite žodžių mano tarnų pranašų, kuriuos siunčiu primygtinai ir be perstojo, – nors jų ir niekad neklausėte, – ⁶ tąsyk pasielgsiu su šiais Namais, kaip su Šilo'u, o šitą miestą padarysiu keiksmažodžiu visoms žemės tautoms'“.

⁷ Kunigai, pranašai ir visi žmonės klausėsi Jeremijo, skelbiančio visus žodžius VIEŠPATIES Namuose. ⁸ Jeremijui pabaigus skelbti visa, ką jam buvo įsakęs VIEŠPATS visai tautai paskelbti, kunigai ir pranašai drauge su žmonėmis pastvėrė jį, šaukdami: „Tu esi vertas mirties! ⁹ Kaip drįsti pranašauti VIEŠPATIES vardu: 'Šitiems Namams bus kaip Šilo'ui!' ir 'Tas miestas bus sunaikintas, liks be gyventojų'?“ Žmonių minia spietėsi apie Jeremiją VIEŠPATIES Namuose.

¹⁰ Išgirdę apie visa tai, Judo didžiūnai palipo iš karaliaus rūmų į VIEŠPATIES Namus ir susėdo savo krėsluose teisti Naujuosiuose VIEŠPATIES Namų vartuose. ¹¹ Kunigai ir pranašai pasakė didžiūnams ir visai miniai: „Tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi, nes, kaip jūs patys savo ausimis girdėjote, jis pranašavo šitam miestui!“ ¹² Jeremijas atsakė didžiūnams ir visiems žmonėms: „Pats VIEŠPATS pasiuntė mane, kad pranašaučiau šiems Namams ir šiam miestui visa, ką jūs girdėjote. ¹³ O dabar taisykite savo kelius ir darbus, klausykite VIEŠPATIES, savojo Dievo, balso, kad VIEŠPATS apgailėtų savo mintį apie nelaimę, kuria jums grasina. ¹⁴ Žinoma, esu jūsų rankose. Darykite su manimi, kas atrodo gera ir teisinga jūsų akyse. ¹⁵ Tačiau gerai pagalvokite, – nužudydami mane, užtraukiate nekaltą kraują patys sau, miestui ir jo gyventojams, nes VIEŠPATS iš tikrųjų siuntė mane pas jus, kad išgirstumėte visus šiuos žodžius“.

¹⁶ Tada didžiūnai ir minia tarė kunigams ir pranašams: „Tas žmogus neturi būti baudžiamas mirties bausme! VIEŠPATIES, mūsų Dievo, vardu jis mums kalbėjo!“ ¹⁷ Dabar pakilo keletas krašto seniūnų ir kreipėsi į visą susirinkusią minią, sakydami: ¹⁸ „Kadaise Judo karaliaus Hezekijo dienomis, Mikėjas iš Morešeto,^[i2] pranašavo ir skelbė visai Judo tautai: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

- Zionas bus nuartas kaip dirva,

Jeruzalė virs griuvėsių krūvomis,

o Šventyklos kalnas – gūbriu miške'.

¹⁹ Argi Hezekijas, Judo karalius, ir kas nors Judo karalystėje pasmerkė jį mirčiai? Juk jie verčiau pabijojo VIEŠPATIES ir stengėsi rasti jo malonę, idant VIEŠPATS pergalvotų savo mintį apie nelaimę, kuria jis buvo jiems grasinęs? O mes juk darome sau patiems mirtiną skriaudą!“

Pranašo Ūrijo likimas

²⁰ Tuomet buvo ir kitas žmogus, pranašaujantis Dievo vardu, Šemajo sūnus Ūrijas iš Kirjat-Jearimų. Jis pranašavo visai tą patį, kaip Jeremijas tam miestui ir tam kraštui. ²¹ Kai karalius Jehojakimas drauge su visais savo pareigūnais ir didžiūnais išgirdo apie jo žodžius, norėjo jį nubausti mirtimi. Bet Ūrijas, tai sužinojęs, iš baimės pabėgo į Egiptą. ²² O karalius Jehojakimas pasiuntė Egiptan Akboro sūnų Elnataną su būriu vyrų. ²³ Jie paėmė Ūriją iš Egipto ir parvedė pas karalių Jehojakimą, kuris įsakė nukirsdinti jį kalaviju, o jo kūną išmesti į prastuomenės kapines.

²⁴ Ir tik dėl to, kad Šafano sūnus Ahikamas^[i3] parėmė Jeremiją, jis nebuvo atiduotas miniai į rankas užmušti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>