Judo karalystės nuodėmė ir bausmė 1 Judo nuodėmė įrašyta geležine plunksna, įrėžta deimanto antgaliu jų širdies plokštėje ir jų aukurų raguose. 2 Kai jų sūnūs atmena savo aukurus ir šventuosius stulpus po kiekvienu ūksmingu medžiu ir ant aukštų kalvų – 3 kalnuose ir laukuose. Tavo turtus ir visus tavo iždus atiduosiu išgrobti, kaip atpildą už visas tavo nuodėmes, padarytas visose tavo valdose. 4 Savo elgesiu prarasi paveldą, kurį aš tau daviau. Padarysiu tave vergu priešų krašte, kurio tu nepažįsti, nes mano pyktis užkūrė ugnį, kuri degs amžinai. Tikroji išmintis 5 VIEŠPATS taip kalbėjo: „Prakeiktas žmogus, kuris žmonėmis pasitiki ir ieško stiprybės trapiame žmoguje, kai jo širdis nuo VIEŠPATIES nusigręžia. 6 Toks žmogus – tarsi skurdus tyrų krūmokšnis, be vilties sulaukti ko nors gero, skursta sausoje dykumoje, sūrioje žemėje, kur niekas negali gyventi. 7 Laimingas žmogus, kuris VIEŠPAČIU pasitiki, kurio viltis yra tik VIEŠPATS. 8 Toks žmogus yra kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis savo šaknis srovės link, – nebijo kaitros, kai ji užeina, jo lapai nuolat žaliuoja, sausros metų nepabūgsta, vaisių duoti nenustoja. 9 Širdis yra už viską vylingesnė ir nepataisomai pasiligojusi. Kas gali ją perprasti? 10 Tik aš, VIEŠPATS, tiriu širdį, išbandau jausmus, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo kelią, pagal jo darbų vaisius“. 11 Žmogus, kraunantis sau turtus neteisėtai, yra kaip kurapka, perinti ne savo dėtus kiaušinius. Turtai paliks jį gyvenimo pusiaukelėje, – amžiaus pabaigoje jis bus laikomas mulkiu. Gyvenimo šaltinis 12 Šlovės sostas, išaukštintas nuo pat pradžios, tokia yra mūsų Šventovės vieta! 13 O Izraelio viltie, tu VIEŠPATIE! Visi, kurie tave palieka, bus sugėdinti; visi, kurie šiame krašte maištauja prieš tave, bus nužeminti, nes jie paliko {VIEŠPATĮ,} gyvojo vandens šaltinį. Jeremijo malda 14 Gydyk mane, VIEŠPATIE, kad tikrai būčiau išgydytas; gelbėk mane, kad aš būčiau išgelbėtas, nes tu – mano gyrius. 15 Girdi, ką jie man sako: „Kurgi tas VIEŠPATIES žodis? Teišsipildo!“ 16 Bet aš nevengiau būti ganytoju tavo tarnyboje, nelaimės dienos aš netroškau. Tu pats gerai žinai, kas buvo mano lūpose, – aišku tau, ką sakiau. 17 Nebūk man klaikas, tu – priebėga nelaimės dieną! 18 Tebūna sugėdinti mano persekiotojai, o ne aš! Tenustoja drąsos jie, o ne aš! Siųsk jiems nelaimės dieną, triuškink juos ir triuškink! Šabo šventimas 19 Taip VIEŠPATS kalbėjo man: „Nueik ir pastovėk Tautos vartuose,[i1] pro kuriuos įeina ir išeina Judo karaliai, ir kituose Jeruzalės vartuose 20 ir sakyk: 'Klausykite VIEŠPATIES žodžio, Judo karaliai, ir jūs, visa Judo šalis ir Jeruzalės gyventojai, einantys pro šiuos vartus!'“ 21 Taip VIEŠPATS kalbėjo: „Dėl savęs pačių žiūrėkite, kad neneštumėte nešulių šabo dieną ir nevilktumėte jų pro Jeruzalės vartus. 22 Neneškite jokio nešulio nė iš savo namų šabo dieną ir nesiimkite jokio darbo, bet švęskite šabo dieną, kaip jūsų tėvams įsakiau, 23 nors jie ir neklausė nei nekreipė dėmesio, bet sąmoningai užsispyrę atsisakė klausyti ar būti pamokomi. 24 O dabar, jeigu manęs nuoširdžiai paklausysite, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir šabo dieną nešulio pro šio miesto vartus nenešite, švęsite šabą ir susilaikysite nuo bet kokio darbo, 25 tuomet pro šio miesto vartus ir toliau žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste, karietose ar ant arklių, drauge su savo didžiūnais, Judo žmonėmis ir Jeruzalės gyventojais. Šis miestas amžiais bus gyvenamas. 26 Čionai ateis žmonės iš Judo miestų ir Jeruzalės apylinkių, iš Benjamino krašto, iš Šefelos, iš kalnų ir iš Negebo su deginamosiomis ir skerdžiamosiomis aukomis, su javų atnašomis, smilkalais ir padėkos atnašomis VIEŠPATIES namams. 27 Bet jeigu jūs neklausote manęs, liepusio švęsti šabą, jeigu jūs velkate nešulius ir einate pro Jeruzalės vartus šabo dieną, aš padegsiu jos vartus ugnimi, kuri sunaikins Jeruzalės rūmus ir niekad neužges“. | 
