Mokestis Šventyklai

¹¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ¹² „Kai darysi izraeliečių surašymą, kiekvienas, įrašomas į sąrašą, turės mokėti VIEŠPAČIUI išpirkimo mokestį už savo gyvastį, kad būtų išvengta bet kokios rykštės tarp surašomųjų. ¹³ Štai ką kiekvienas, įrašytas į sąrašus, turės mokėti: pusę šekelio pagal šventovės šekelio vertę – šekelis turi dvidešimt gerų. Šis pusės šekelio mokestis yra atnaša VIEŠPAČIUI. ¹⁴ Kiekvienas, kuris yra įrašomas į sąrašą, dvidešimties metų ar vyresnis, duos VIEŠPATIES atnašą. ¹⁵ Turtingas neduos daugiau, o vargšas neduos mažiau negu pusę šekelio, kai atnešite šią VIEŠPATIES atnašą išpirkti savo gyvasčiui. ¹⁶ Paimsi šiuos permaldavimo pinigus iš izraeliečių ir paskirsi juos Susitikimo palapinės reikalams. Tai tarnaus izraeliečiams VIEŠPATIES akivaizdoje kaip priminimas išpirkimo, duoto už jūsų gyvastį“.

Varinis praustuvas kunigų apsiplovimams

¹⁷ VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ¹⁸ „Padarysi varinį praustuvą su variniu pastovu apsiplovimams. Pastatysi jį tarp Susitikimo palapinės ir aukuro; pripilsi jį vandens. ¹⁹ Juo Aaronas ir jo sūnūs nusiplaus savo rankas ir kojas. ²⁰ Eidami į Susitikimo palapinę ar artindamiesi tarnauti prie aukuro, atnašaudami ugnimi auką VIEŠPAČIUI, jie turi nusiplauti vandeniu, kad nenumirtų. ²¹ Jie nusiplaus rankas ir kojas, kad nenumirtų. Tai bus amžinas įsakas jiems – ir jam, ir jo palikuonims per kartas“.

Patepimo aliejus

²² VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ²³ „Paimk brangiausių kvepalų: penkių šimtų šekelių vertės skystos miros, pusę tiek, tai yra dviejų šimtų penkiasdešimties šekelių vertės, kvepiančio cinamono, dviejų šimtų penkiasdešimties šekelių vertės kvepiančios nendrės, ²⁴ penkių šimtų šekelių vertės pagal šventovės šekelio vertę kasijos ir vieną hiną alyvmedžio aliejaus. ²⁵ Iš jų pagaminsi šventąjį aliejų patepimui, tarsi jis būtų kvepalų gamintojo sumaišytas. Jis bus šventas patepimo aliejus. ²⁶ Patepsi juo Susitikimo palapinę ir Sandoros Skrynią, ²⁷ stalą ir visus jo indus, žvakidę ir jos reikmenis, aukurą smilkalams, ²⁸ deginamųjų aukų aukurą su visais jo reikmenimis ir praustuvą su jo pastovu. ²⁹ Pašventinsi juos, idant būtų ypač šventi. Kas tik prie jų prisiliečia, taps pašventintas. ³⁰ Patepsi Aaroną ir jo sūnus, pašventinsi juos, kad jie galėtų man tarnauti kaip kunigai. ³¹ Izraeliečiams kalbėsi, sakydamas: 'Tai bus mano šventas patepimo aliejus per visas jūsų kartas. ³² Jis neturi būti naudojamas paprastam kūno patepimui, jūs negaminsite kito mišinio tokios sudėties kaip jis. Jis yra šventas, ir jūs turite laikyti jį šventu. ³³ Kas tik pagamintų į jį panašų ar pateptų juo pašalietį, bus pašalintas iš tautos'“.

Smilkalai

^34 [i2]VIEŠPATS tarė Mozei: „Paimk kvapių balzamų – natofo, onychų ir galbano, – šių kvapiųjų balzamų, kartu su grynais smilkalais po lygią dalį ³⁵ ir pagamink iš jų smilkalus, meistriškai sumaišytą mišinį, pasūdytą, gryną ir šventą. ³⁶ Šiek tiek jo sugrūsi į miltelius ir jo dalį padėsi priešais Sandoros lenteles Susitikimo palapinėje, kurioje aš susitiksiu su tavimi. Jis bus jums ypač šventas. ³⁷ Kai darysite smilkalus pagal šio mišinio sudėtį, nedarysite jų sau, – laikysite juos šventais VIEŠPAČIUI. ³⁸ Kas tik darys nors truputį tokio pat sau pauostyti, bus pašalintas iš tautos“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Meistrų parinkimas

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ² „Štai aš pašaukiau vardu Urio sūnaus Huro sūnų Bezalelį iš Judo giminės, ³ pripildžiau jį dieviškos dvasios^[i1] – nagingumo, išmonės ir visų amatų pažinimo, ⁴ įkvėpiau jį sumanyti meniškus apmatus, ką galima padaryti iš aukso, sidabro ir vario, ⁵ pjaustyti ir rėminti akmenis, drožinėti iš medžio, mokėti bet kokį amatą. ⁶ Be to, tikėk manimi, aš paskyriau su juo Ahisamacho sūnų Oholijabą iš Dano giminės ir įdėjau į širdį visų, turinčių išmonę, išmintį, kad jie galėtų padaryti visa, ką tau įsakiau: ⁷ Susitikimo palapinę, Sandoros Skrynią ir ant jos esantį malonės dangtį, visą palapinės apstatymą, ⁸ stalą ir jo reikmenis, gryno aukso žvakidę ir visus jos reikmenis, aukurą smilkalų atnašoms, ⁹ deginamosios aukos aukurą su jo reikmenimis, praustuvą ir jo pastovą, ¹⁰ puošniuosius drabužius – Aarono šventuosius drabužius ir jo sūnų drabužius kunigiškajai tarnybai, ¹¹ patepimo aliejų ir kvapųjį smilkalą šventajai vietai. Visa tai jie padarys lygiai taip, kaip tau įsakiau“.

Šabo poilsio įsakai

¹² VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ¹³ „Tu turi pasakyti izraeliečiams: 'Stenkitės laikytis mano šabų^[i2], nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų per visas jūsų kartas, duotas tam, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, jus pašventinu. ¹⁴ Todėl turite laikytis šabo, nes jis yra jums šventa diena. Kas jį išniekintų, bus nubaustas mirtimi. Kas jo metu bet ką dirbtų, bus iškirstas iš tautos. ¹⁵ Šešias dienas bus dirbama, bet septintoji diena yra visiško poilsio šabas – šventa diena VIEŠPAČIUI. Kas šabo dieną dirbtų bet kokį darbą, bus nubaustas mirtimi. ¹⁶ Todėl izraeliečiai laikysis šabo, švęsdami šabą per visas savo kartas, kaip amžiną sandorą. ¹⁷ Amžinai jis bus ženklas tarp manęs ir izraeliečių, nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, o septintą dieną sustojo ir ilsėjosi'“.

¹⁸ Pabaigęs kalbėti su Moze ant Sinajaus kalno, VIEŠPATS padavė jam Sandoros lenteles – akmenines plokštes^[i3], parašytas paties Dievo pirštu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>