Naujasis Zionas 1 „Džiaukis, bevaike, niekad negimdžiusi! krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi! Juk pamestoji turi daugiau vaikų,[i1] negu turinti vyrą“, – sako VIEŠPATS. 2 Praplatink savo palapinės aikštę, ištempk savo pastogės uždangas nešykštėdama, pailgink palapinės virves, tvirtai įkalk kuolus! 3 Prasiplėsi tu į dešinę ir į kairę, – tavo palikuonys užvaldys tautas ir įsikurs apleistuose miestuose. 4 Nebijok, nebūsi sugėdinta, nerausk iš kuklumo, nepateksi į nemalonę. Savo jaunystės gėdą pamirši ir nebeprisiminsi našlystės negarbės, 5 nes tavasis vyras – tavo Kūrėjas, – „Galybių VIEŠPATS“ jo vardas. Tavasis Atpirkėjas[i2] – Izraelio Šventasis, – vadinasi jis „Dievas visos žemės“. 6 VIEŠPATS šaukia tave atgal kaip nelaimingą ir pamestą žmoną. „Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną?“ –sako tavasis Dievas. 7 „Trumpai valandėlei palikau aš tave, bet su didele meile vėl tave pasiimsiu. 8 Ūmai supykęs, valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą, bet amžina meile tavęs pagailėjau“, – sako VIEŠPATS, tavasis Atpirkėjas. 9 „Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis: kaip tuomet prisiekiau, jog Nojaus vandenys niekad daugiau nebetvindys žemės, taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti nei tau nebepriekaištauti. 10 Nors kalnai imtų kilnotis ir kalvos svirduliuoti, tačiau manoji meilė niekada nuo tavęs nesitrauks, manoji ramybės sandora nesusvyruos“, – sako VIEŠPATS, – Tas, kuris tavęs pagailėjo. | 
