Babilono žlugimas 1 Ištarmė tyrams prie jūros:[i1] Kaip vėtros, šėlstančios Negebe, taip negandos atūžia iš dykumos, iš klaiko krašto. 2 Rūstus regėjimas buvo man duotas: išdavikas išduoda, niokotojas niokoja. „Pakilk, Elame![i2] Pirmyn, Medija![i3] Pradėk apsiaustį! Vaitojimams aš galą padarysiu!“[i4] 3 Dėl to man dreba strėnos, sopuliai surėmė mane, kaip gimdyvę skausmai suremia mane. Esu taip sukrėstas, kad girdėti nebegaliu, taip pritrenktas, kad matyti nebegaliu. 4 Mano širdis virpa, mane drebulys krečia. Sutemų vėsumas, kurio troškau – man kraupus. 5 [i5]Stalas padengtas, kilimai pakloti. Jie valgo, jie geria... „Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus!“[i6] 6 Šitaip kalbėjo Viešpats man: „Eik, pastatyk sargybinį. Tegu, ką mato, praneša“. 7 Kada vežimą pamatys jis, pakinkytą pora žirgų, raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių, nenuleidžia akių, testebi atidžiai“. 8 Ir sargybinis ėmė šaukti: „Viešpatie! Stoviu sargybos bokšte visą dieną, sargyboje praleidžiu naktį po nakties... 9 Štai atskuba dabar – vyras vežime, pakinkytame pora žirgų, Girdėti šauksmas: 'Krito, krito Babilonas! Ant žemės guli sudaužytos statulos jų dievų!'“ 10 Manoji tauta, buvai iškulta ir išvėtyta mano kluono laite! Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, tą ir paskelbiau jums. Edomas 11 Ištarmė Dumui {Edomui}: Iš Seiro[i7] šaukia man: „Sarge, kiek ilgai dar truks naktis? Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?“ 12 Sargas atsiliepia: „Ateina rytas, ateina ir naktis. Jei norite paklausti, klauskite. Ateikite vėl!“ Arabija 13 Ištarmė Arabijai:[i8] Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite, dedaniečių karavanai. 14 Sutikite ištroškusius su vandeniu; su duona pasitikite bėgančius, Temos šalies gyventojai. 15 Nuo kalavijų bėga jie, nuo išgaląsto kalavijo; nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų. 16 Mat šitaip pasakė Viešpats man: „Dar metai, – metai samdinio vieneri,[i9] – ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. 17 Mažai beliks šauniųjų kilpininkų jo“. Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas. | 
