| Įst 6 | 1 „Toks yra tas įsakymas – tie įstatai ir įsakai, kurių VIEŠPATS, jūsų Dievas, įsakė man jus mokyti, kad vykdytumėte juos krašte, kurio einate paveldėti, 2 idant tu, tavo vaikai ir tavo vaikų vaikai pagarbiai bijotų VIEŠPATIES, savo Dievo, visas tavo dienas ir laikytųsi visų jo įstatų ir jo įsakymų, kuriuos tau duodu, ir ilgai išsilaikytumei. 3 Klausykis tad, Izraeli, laikykis jų ištikimai, kad tau gerai sektųsi ir didžiai daugintumeisi krašte, tekančiame pienu ir medumi, kaip VIEŠPATS, tavo protėvių Dievas, yra tau pažadėjęs“. Didysis įsakymas 4 [i1]Klausykis, Izraeli! VIEŠPATS yra mūsų Dievas, vien tik VIEŠPATS. 5 Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela[i2] ir visomis jėgomis. 6 Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. 7 Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi. 8 Prisirišk[i3] juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. 9 Užrašyk juos ant durų staktų savo namuose ir ant vartų“. Neužmiršk Viešpaties! 10 „Kai VIEŠPATS, tavo Dievas, bus įvedęs tave į kraštą, kurį jis prisiekė duoti tavo protėviams – Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, – kraštą su turtingais ir dideliais miestais, kurių tu nestatei, 11 su namais, pilnais visokiausių gėrybių, kurių tu nesukrovei, su iškirstomis vandens talpyklomis, kurių tu nekirtai, su vynuogynais bei alyvmedžių miškeliais, kurių tu nesodinai; kai būsi sočiai pavalgęs, 12 rūpinkis neužmiršti VIEŠPATIES, išvedusio tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. 13 Bijosi tik VIEŠPATIES, savo Dievo, jam tarnausi[i4] ir tik jo vardu prisieksi. 14 Neisite paskui kitus dievus, paskui savo kaimynystės tautų dievus, 15 – nes VIEŠPATS, tavo Dievas, esantis su tavimi, yra pavydus Dievas, – kad neužsidegtų ant tavęs įniršiu VIEŠPATIES, tavo Dievo, ir nenušluotų tavęs nuo žemės veido. 16 Negundykite VIEŠPATIES, savo Dievo, kaip gundėte prie Masos. 17 Stenkitės ištikimai laikytis VIEŠPATIES, savo Dievo, tau duotų įsakymų, jo taisyklių ir įstatų. 18 Daryk, kas teisu ir gera VIEŠPATIES akyse, kad tau sektųsi, kad įeitumei ir paveldėtumei puikųjį kraštą, kurį VIEŠPATS prisiekė tavo protėviams tau duoti, 19 nuvydamas tau nuo kelio visus tavo priešus, kaip VIEŠPATS yra tau pažadėjęs“. Vaikai turi būti mokomi 20 „Kai tavo vaikai ateityje klaus, tardami: 'Ką reiškia tos taisyklės, tie įsakai ir įstatai, kuriuos VIEŠPATS, mūsų Dievas, jums davė?' 21 Tada savo vaikams atsakysi: 'Mes buvome faraono vergai Egipte, bet VIEŠPATS galinga ranka išvedė iš Egipto. 22 Mūsų akyse VIEŠPATS padarė ženklų ir nuostabių ir baisių darbų prieš faraoną ir jo dvarą Egipte. 23 Iš ten mus išvedė, idant mus įvestų, duotų mums kraštą, pažadėtą priesaika mūsų protėviams. 24 Tada VIEŠPATS mums įsakė vykdyti visus šiuos įstatus, bijoti VIEŠPATIES amžinam mūsų labui, idant išliktume gyvi, kaip šiandien ir yra. 25 Jei mes stengsimės ištikimai vykdyti šį visą įsakymą VIEŠPATIES, mūsų Dievo, akivaizdoje, kaip jis mums yra įsakęs, mes būsime teisūs“. |
