BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pakartoto Įstatymo knygaSkyrius: 21

 Pakartoto Įstatymo knyga
  
 Atgaila už nežinomą užmušėją
  
Įst 21

1 [i1]„Jei žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau paveldėti, būtų rastas užmuštas žmogus, gulintis atvirame lauke, ir nebūtų žinoma, kas jį užmušė, 2 tavo seniūnai ir teisėjai nuėję išmatuos atstumą tarp miestų, esančių arti lavono. 3 Tada arčiausiai lavono esančio miesto seniūnai paims iš bandos telyčią, kuri dar nėra buvusi darbui pajungta ir jungo niekad netraukė. 4 To miesto seniūnai nuves telyčią į slėnį su nuolat tekančiu upeliu, prie vietos, kuri nėra suarta ar apsėta, ir ten, slėnyje, nusuks telyčiai sprandą.[i2] 5 Ateis kunigai, Levio sūnūs, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, juos išrinko jam tarnauti ir laiminti VIEŠPATIES vardu. Jų žodžiu bus išspręsti visi ginčai ir visi užpuoliai. 6 Tada visi arčiausiai lavono esančio miesto seniūnai, nusiplovę rankas[i3] virš telyčios, kuriai sprandas slėnyje buvo nusuktas, 7 sakys: 'Mūsų rankos šio kraujo[i4] neišliejo nei mūsų akys tai matė. 8 Atleisk, VIEŠPATIE, savo tautai Izraeliui, kurį tu atpirkai. Tenepasilieka nekalto kraujo kaltė Izraelyje, tavo tautoje!' Ir kraujo kaltė bus jiems atleista. 9 Taip tu pašalinsi iš jūsų nekalto kraujo kaltę, nes darysi, kas yra teisu VIEŠPATIES akyse“.

Vedybos su nelaisvėn paimta moterimi

10 „Kai eisi kariauti su savo priešais ir VIEŠPATS, tavo Dievas, atiduos juos tau į rankas, – paimsi juos į nelaisvę, 11 tarkime, pamatysi tarp belaisvių gražią moterį, kurios tu geistum ir norėtum ją imti sau žmona. 12 [i5]Parsivesi tad ją į namus, ji apsikarpys plaukus, apsipjaustys nagus 13 ir nusivilks belaisvės apdarą. Ji praleis visą mėnesį tavo namuose, apraudodama savo tėvą ir motiną. Tada gali sueiti su ja ir būti jos vyru, o ji bus tavo žmona. 14 Tačiau jeigu vėliau nebūsi ja patenkintas, turėsi duoti jai laisvę. Už pinigus jos parduoti negalėsi. Neturi elgtis su ja kaip su verge, nes tu ją išnaudojai“.

Pirmagimių teisės

15 „Jei vyras turėtų dvi žmonas, vieną mylimą, o kitą nemėgstamą, ir jos abi – mylimoji ir nemėgstamoji – pagimdytų jam sūnus, bet pirmagimis būtų nemėgstamosios sūnus, 16 tada tą dieną, kai jis dalys savo nuosavybę sūnums, jis negalės laikyti savo pirmagimiu mylimosios žmonos sūnaus vietoj nemėgstamosios žmonos sūnaus, kuris yra pirmagimis. 17 Jis turi pripažinti pirmagimiu sūnų tos, kurios jis nemėgsta, duodamas jam dvigubą dalį visko, ką jis turi, nes šis yra pirmasis jo vyriškumo vaisius ir pirmagimio teisė jam priklauso“.

Nepataisomas sūnus

18 „Jei žmogus turėtų neklaužadą ir maištingą sūnų, neklausantį tėvo ir motinos balso, nepaklūstantį jiems, nors jie ir baustų jį, 19 tada jo tėvas ir motina pačiups jį ir nuves pas miesto seniūnus prie tos vietos vartų.[i6] 20 Jie pareikš miesto seniūnams: 'Šis mūsų sūnus yra neklaužada ir maištingas. Mūsų jis neklauso. Jis yra besotis ir girtuoklis'. 21 Tada visi miesto vyrai užmuš jį akmenimis. Taip pašalinsi pikta iš jūsų; visas Izraelis, apie tai girdėdamas, bijos“.

Nusikaltėlio kūnas

22 „Jei žmogus bus padaręs nusikaltimą, vertą mirties bausmės, ir, bausmę įvykdžius, pakabinsi jo lavoną ant medžio,[i7] 23 jo kūnas neturi ant medžio likti visą naktį. Palaidosi jį tą pačią dieną, nes Dievo prakeikimas bus tam, kuris kabo ant medžio.[i8] Tu neturi teršti žemės, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau paveldėti“.

  
Išnašos:
1Įst 21,1-21,9: Pagal savo turinį šio skaitinio vieta yra tuojau po Įst 19,21 teksto. Užmuštasis nebūtinai buvo žmogaus nužudytas. Jis galėjo būti ir laukinio žvėries sudraskytas. Bet užmuštojo kraujas šaukiasi Dievo iš žemės, kur jis buvo išlietas. Žr. Pr 4,10. Įsakoma atlikti permaldavimo apeigas, nugręžti Dievo pyktį nuo bendruomenės.
2Įst 21,4: ... slėnyje, nusuks telyčiai sprandą: jos kraują turėjo nunešti vanduo, paženklinant nekaltai išlieto kraujo pašalinimą iš žemės. Tai nebuvo auka Dievui, bet simboliškas veiksmas. Kunigai dalyvavo kaip bendrijos liudytojai.
3Įst 21,6: ... nusiplovę rankas: simboliškas veiksmas, kuriuo išreiškiamas nekaltumas nekaltai išlieto kraujo byloje. Žr. Mt 27,24.
4Įst 21,7: ... šio kraujo: telyčios kraujas – užmuštojo kraujo įvaizdis.
5Įst 21,12-21,13: ... psikarpys plaukus ... : simboliški veiksmai, kurie arba išreiškė moters apsivalymą nuo pagoniškų papročių, arba ženklino jos buvusiojo vyro apraudojimą.
6Įst 21,19: ... rie tos vietos vartų: vartai būdavo miesto sienose; juose vykdavo teismai. Žr. Įst 22,15; 25,9; Rut 4,1-2.11; Iz 29,21; Am 5,10.12.15.
7Įst 21,22: ... akabinsi ... ant medžio: kai kieno manymu, pamausi ant baslio. Pakabinimas ant medžio ar pamovimas ant baslio nebuvo priemonės mirties bausmei įvykdyti. Mirties bausmė buvo įvykdoma užmušant akmenimis. Tik paskui lavonas būdavo viešai rodomas kaip įspėjimas kitiems. Žr. Joz 8,29; 10,26-27; 1 Sam 31,10; 2 Sam 4,12; 21,9. Taip buvo elgiamasi tik su nusikaltėliais, kurie laikomi prakeiktais.
8Įst 21,23: ... prakeikimas yra tam, kuris kabo ant medžio: apaštalas Paulius cituoja šiuos žodžius Laiške galatams (žr. Gal 3,13), susiedamas juos su nukryžiuotuoju Išganytoju, kuris mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pakartoto Įstatymo knygaSkyrius: 21