^12 [i2]„Patykokime tad teisiojo žmogaus,

nes jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams, –

prikaišioja mums nusižengimais Įstatymui^[i3]

ir kaltina mus už netikusį mūsų auklėjimą.

¹⁷ Pažiūrėkime tad, ar jo žodžiai yra tikri,

sužinokime, kas jam atsitiks sulaukus gyvenimo galo.

¹⁸ Juk jeigu teisusis yra Dievo vaikas,

Dievas padės jam, išgelbės jį iš priešų rankos.

¹⁹ Ištikime jį užgaule ir kančia,

kad pažintume jo būdo švelnumą

ir išmėgintume jo kantrybę.

²⁰ Pasmerkime jį gėdingai mirčiai,

nes, jo paties žodžiais tariant, Dievas juo pasirūpins“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>