1 Juk jie klaidingai samprotavo, sau sakydami: „Trumpas ir liūdnas yra mūsų gyvenimas, nėra jokio vaisto nuo mirties, ir nežinoma, kad kas būtų sugrįžęs iš kapo. 12 [i2]„Patykokime tad teisiojo žmogaus, nes jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams, – prikaišioja mums nusižengimais Įstatymui[i3] ir kaltina mus už netikusį mūsų auklėjimą. 13 Jis skelbiasi pažįstąs Dievą ir save vadina VIEŠPATIES vaiku. 14 Mums jis gyvas mūsų sumanymų priešas, – vien jį pamačius, darosi nemalonu, 15 nes jo gyvenimo būdas ne kaip visų žmonių ir jo keliai labai keisti. 16 Jam mes esame lyg netikri pinigai, ir mūsų kelių jis vengia kaip purvo. Jis skelbia, kad teisiųjų likimas yra laimė, ir giriasi, kad Dievas yra jo tėvas. 17 Pažiūrėkime tad, ar jo žodžiai yra tikri, sužinokime, kas jam atsitiks sulaukus gyvenimo galo. 18 Juk jeigu teisusis yra Dievo vaikas, Dievas padės jam, išgelbės jį iš priešų rankos. 19 Ištikime jį užgaule ir kančia, kad pažintume jo būdo švelnumą ir išmėgintume jo kantrybę. 20 Pasmerkime jį gėdingai mirčiai, nes, jo paties žodžiais tariant, Dievas juo pasirūpins“. Nedorėliai klysta 21 Taip jie samprotavo, bet jie klydo, nes juos apakino jųjų piktumas. 22 Jie nepažino Dievo paslapčių, nei vilties dėjo į šventumo atlygį, nei tikėjo nekaltų sielų garbe. | 
