| Iš 4 | Dievas padrąsina Mozę ir suteikia jam galią 1 Mozė atsakė, tardamas: „O jeigu jie netikės manimi ir mano balso neklausys, bet sakys: 'VIEŠPATS tau nepasirodė!'“ 2 VIEŠPATS jo paklausė: „Ką laikai savo rankoje?“ „Lazdą“, – jis atsakė. 3 „Mesk ją žemėn,“ – paliepė Dievas. Jis numetė ją žemėn, ir ji pavirto gyvate. Mozė nuo jos atšoko. 4 Tuomet VIEŠPATS tarė Mozei: „Ištiesk ranką ir nutverk ją už uodegos“, – jis ištiesė ranką, nutvėrė ją, ir ji vėl pavirto lazda jo rankoje. 5 „Taip įvyks, – {VIEŠPATS tęsė}, – kad jie patikėtų, jog tau pasirodė VIEŠPATS, jų protėvių Dievas – Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo“. 6 VIEŠPATS vėl jam paliepė: „Įkišk ranką į savo užantį“. Jis įkišo ranką į užantį ir kai ją ištraukė, žiūri, jo ranka buvo raupsuota – balta tarsi sniegas. 7 „Įkišk dar sykį ranką į užantį,“ – vėl paliepė. Jis dar sykį įkišo ranką į užantį ir kai ją ištraukė, žiūri, ji buvo tapusi tokia pat, kaip ir visas jo kūnas. 8 „Jei jie tavimi netikės ar nepaisys pirmojo ženklo, jie patikės antruoju ženklu. 9 Betgi jeigu jie nepatikėtų nei šiais dviem ženklais ir nepaklausytų tavo balso, pasemk iš Nilo vandens ir išpilk jį ant sausos žemės. Vanduo, kurį pasemsi iš Nilo, ant sausos žemės pavirs krauju“. 10 Bet Mozė VIEŠPAČIUI tarė: „Ak, mano Viešpatie, aš niekad nebuvau iškalbus, – nei praeityje, nei dabar, kai tu prakalbinai savo tarną. Aš esu lėtas praverti burną ir mano liežuvis nerangus“. 11 Tada VIEŠPATS jį paklausė: „O kas duoda burną žmogui? Kas padaro jį nebylį ar kurčią, regintį ar aklą? Argi ne aš, VIEŠPATS? 12 O dabar eik! Aš būsiu su tavo burna ir tave pamokysiu, ką turi sakyti“. 13 Tačiau Mozė atsakė: „Ak, mano Viešpatie, prašau siųsti ką nors kitą“. 14 Tuomet VIEŠPATS supyko ant Mozės ir tarė: „Ar tu neturi brolio, levito Aarono? Jis, aš žinau, yra iškalbus. Kaip tik dabar jis ateina tavęs pasitikti. Tave pamačius, džiaugsis jo širdis. 15 Tu kalbėsi jam ir dėsi žodžius į jo burną, o aš būsiu su tavo burna ir su jo burna ir pamokysiu judu, ką daryti. 16 Iš tikrųjų jis žmonėms už tave kalbės: jis bus tau kaip burna,[i1] o tu būsi jam kaip Dievas. 17 Paimk į savo ranką šią lazdą,[i2] – su ja ženklus turėsi daryti“. Mozė grįžta į Egiptą 18 [i3]Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir jam tarė: „Prašyčiau leisti man grįžti pas giminę į Egiptą ir pasižiūrėti, ar jie dar tebėra gyvi“. Jetras Mozei atsakė: „Eik ramybėje!“ 19 Mozei Midjane VIEŠPATS tarė: „Grįžk į Egiptą, nes visi žmonės, ieškoję tavo gyvybės, išmirė“. 20 Taigi Mozė pasiėmė savo žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir leidosi kelionėn į Egipto žemę. Dievo lazdą Mozė pasiėmė su savimi. 21 O VIEŠPATS Mozei tarė: „Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad atliktumei faraono akivaizdoje visus nuostabiuosius darbus, kuriuos sudėjau į tavo rankas. Bet aš užkietinsiu jo širdį,[i4] ir jis neleis tautai išeiti. 22 Tuomet tu sakysi faraonui: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: Izraelis yra mano pirmagimis sūnus. 23 Aš tau liepiau: leisk mano sūnui išeiti, kad galėtų mane pagarbinti! Betgi tu atsisakei leisti jam išeiti; tikėk manimi, aš užmušiu tavo pirmagimį sūnų'“. 24 [i5]Atsitiko, kad kelionės metu, nakvojant vienoje užeigoje, VIEŠPATS pasitiko Mozę ir bandė jį užmušti. 25 Bet Zipora, paėmusi titnagą, nupjovė savo sūnaus apyvarpės odelę ir palietė ja Mozės kojas, tardama: „Tu esi man iš tikrųjų kraujo sužadėtinis!“ 26 O kai {Viešpats} nuo jo pasitraukė, ji pridėjo: „Kraujo sužadėtinis apipjaustymu“. Aaronas pasitinka Mozę 27 VIEŠPATS tarė Aaronui: „Nueik į dykumą Mozės pasitikti“. Aaronas nuėjo, pasitiko Mozę prie Dievo kalno ir pabučiavo. 28 Mozė papasakojo Aaronui apie visa, ką VIEŠPATS jį siųsdamas buvo pasakęs, ir apie visus jam pavestus ženklus. 29 Tada Mozė ir Aaronas nuėjo ir sušaukė visus izraeliečių seniūnus. 30 Aaronas pakartojo visa, ką VIEŠPATS buvo pasakęs Mozei, o Mozė padarė ženklus visų žmonių akivaizdoje. 31 Žmonės įsitikino. Išgirdę, kad VIEŠPATS parodė rūpinimąsi izraeliečiais ir pamatė jų kančią, jie parpuolė kniūbsčia ir pagarbino. |
