Iš 31 | Meistrų parinkimas 1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei: 2 „Štai aš pašaukiau vardu Urio sūnaus Huro sūnų Bezalelį iš Judo giminės, 3 pripildžiau jį dieviškos dvasios[i1] – nagingumo, išmonės ir visų amatų pažinimo, 4 įkvėpiau jį sumanyti meniškus apmatus, ką galima padaryti iš aukso, sidabro ir vario, 5 pjaustyti ir rėminti akmenis, drožinėti iš medžio, mokėti bet kokį amatą. 6 Be to, tikėk manimi, aš paskyriau su juo Ahisamacho sūnų Oholijabą iš Dano giminės ir įdėjau į širdį visų, turinčių išmonę, išmintį, kad jie galėtų padaryti visa, ką tau įsakiau: 7 Susitikimo palapinę, Sandoros Skrynią ir ant jos esantį malonės dangtį, visą palapinės apstatymą, 8 stalą ir jo reikmenis, gryno aukso žvakidę ir visus jos reikmenis, aukurą smilkalų atnašoms, 9 deginamosios aukos aukurą su jo reikmenimis, praustuvą ir jo pastovą, 10 puošniuosius drabužius – Aarono šventuosius drabužius ir jo sūnų drabužius kunigiškajai tarnybai, 11 patepimo aliejų ir kvapųjį smilkalą šventajai vietai. Visa tai jie padarys lygiai taip, kaip tau įsakiau“. Šabo poilsio įsakai 12 VIEŠPATS kalbėjo Mozei: 13 „Tu turi pasakyti izraeliečiams: 'Stenkitės laikytis mano šabų[i2], nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų per visas jūsų kartas, duotas tam, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, jus pašventinu. 14 Todėl turite laikytis šabo, nes jis yra jums šventa diena. Kas jį išniekintų, bus nubaustas mirtimi. Kas jo metu bet ką dirbtų, bus iškirstas iš tautos. 15 Šešias dienas bus dirbama, bet septintoji diena yra visiško poilsio šabas – šventa diena VIEŠPAČIUI. Kas šabo dieną dirbtų bet kokį darbą, bus nubaustas mirtimi. 16 Todėl izraeliečiai laikysis šabo, švęsdami šabą per visas savo kartas, kaip amžiną sandorą. 17 Amžinai jis bus ženklas tarp manęs ir izraeliečių, nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, o septintą dieną sustojo ir ilsėjosi'“. 18 Pabaigęs kalbėti su Moze ant Sinajaus kalno, VIEŠPATS padavė jam Sandoros lenteles – akmenines plokštes[i3], parašytas paties Dievo pirštu. |